Brangūs broliai ir seserys, šiandien baigėme skaityti Evangelijos pagal Matą 13-ąjį skyrių, kuriame aprašyti aštuoni Jėzaus palyginimai apie Dangaus karalystę. Ką tik išgirdome du palyginimus apie dirvoje paslėptą lobį ir brangų perlą. Iš esmės jie yra vienodi. Jie atskleidžia pagrindinę žinią – atėjo lemtinga istorijos valanda. Žmonijos istorijoje apsireiškė Dievo karalystė, konkrečiau pasakius, Jėzus atėjo į šį pasaulį.

Paslėptas lobis arba brangus perlas yra pats Jėzus Kristus. Jis, pateikdamas šiuos palyginimus, nori pasakyti, kad išganymas mus pasiekė dovanai. Jėzus yra Tas, kuris atėjo išgelbėti žmoniją iš pražūties. Nors girdėti palyginimai apie lobį ir brangųjį perlą iš esmės yra vienodi, vis dėlto jie nurodo du skirtingus kelius, vedančius į tikslą.

Vienas žmogus atradęs, kitaip tariant, kokiu nors būdu sužinojęs esant dirvoje paslėptą lobį ir negalėdamas svetimame lauke kasinėti, jis nusiperka tą dirvą, kad galėtų išsikasti lobį. Be abejo, pirkimo išlaidos bus atlygintos su kaupu. Šis palyginimas kalba apie tai, jog vieni Kristų sutinka specialiai Jo neieškodami, tačiau sutikę nuseka paskui Jį. Pavyzdžiu gali būti pirmieji mokiniai: Simonas, vadinamas Petru, jo brolis Andrejus, Zebedėjaus sūnus Jokūbas ir jo brolis Jonas. Visi jie darbavosi prie savo įprastinių žvejybos darbų. Jėzus, praeidamas pro šalį pakvietė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“(Mt 4, 19). Visi žvejai, nesvarstydami paliko verslą, tėvus ir nusekė paskui Jėzų.

Kitas žmogus ieško brangaus perlo. Jo pasiryžimą Jėzus rodo pavyzdžiu, kaip reikia atsisakyti pasaulietiškų mažmožių, kad įgytum tikrųjų dvasinių vertybių ir išganymą. Evangelistas Lukas rašo apie muitininką Zachiejų, kuris žūt būt panoro sutikti Jėzų, o sutikęs tapo kitu žmogumi. Pakvietęs Jėzų į svečius, netikėtai prabilo: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai“(Lk19, 8). Girdėdamas tai, Jėzus pasakė: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas“(Lk 19, 9).

Mielieji, dažnas Dangaus karalystę suvokia kaip tą, kuri dar ateis pasaulio pabaigoje arba, kai paliksime šį žemiškąjį pasaulį. Pripažinkime, jau pati frazė „Dangaus karalystė“ yra paslaptinga, sunkiai suvokiama. Todėl Jėzus tiek daug dėmesio skiria šiam Dievo laikui atskleisti.

Savo viešosios veiklos pradžioje Jėzus bylojo: „Atsiverskite, nes prisiartino Dangaus karalystė“(Mt 4,17). Išsiųsdamas mokinius į misiją, Jis liepia jiems: „Eikite ir skelbkite, jog prisiartino Dangaus karalystė“ (Mt 10, 7). Taigi palyginimai apie Dievo karalystę Jėzaus mokyme užima svarbią vietą. Jėzus neduoda Dievo karalystės apibrėžimo, bet per daugelį vaizdingų palyginimų, paimtų iš kasdienio žmonių gyvenimo, bando nusakyti, kas ji yra. Dangaus karalystė atpažįstama iš didžiulio džiaugsmo, kuris mus apima, kai ją atrandame. Tai džiaugsmas žmogaus, kuris atranda lobį arba džiaugsmas to, kuris ieško perlų, o suranda vieną, tokį brangų, jog reikia viską parduoti, kad jį įsigytum.

Štai tokia yra Dangaus karalystė, tvirtina Jėzus. Tai tikras lobis, kurį reikia labiau už viską vertinti, vardan kurio verta visko atsisakyti. Šiandien paklauskime savęs: „Ko trokšta mano širdis? Kas man yra brangiausia, už ką galėčiau paaukoti viską? Kokias vertybes labiausiai branginu? Kokį lobį turėčiau pamatyti, kad dėl jo būtų iš tiesų verta prarasti viską?“ Juk yra labai daug brangenybių, kurias vertiname ir saugojame, tai šeima, tėvynė, draugai, išsilavinimas, mėgstamas darbas, socialinė padėtis ir dar daugelis kitų dalykų. Ar tarp jų yra ta, už kurią viską kitką paaukočiau? Būtų labai apmaudu, kai už viską, ką turiu, įsigysiu tai, kas galiausiai neteks vertės. Todėl itin svarbu, kad matytume ir teisingai vertintume tikruosius turtus.

Apaštalas Paulius moko: „Mes žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems“(Rom 8, 28). Tik Dievo dėka galima priimti tinkamus sprendimus. Todėl kaip Saliamonas prašykime, kad Viešpats „duotų nuovokią širdį ir gebėjimą gera nuo pikta atskirti“(plg. 1Kar 3, 9). Kiekvieną kartą vakare užmigdami mes išgyvename pasaulio pabaigą, o ryte prabusdami, mes pradedame naują dieną, kurioje yra viskas įmanoma, kurioje pilna lobių iš Viešpaties malonės ir meilės mums. O tam, kad rytojus būtų geresnis, verta ties tuo padirbėti šiandien. O visa kita rankose To, už kurį vertingesnio pasaulyje nieko nėra. Amen