Mieli gimnazijos vadovai, mokytojai, brangūs abiturientai, tėveliai, svečiai, džiugu po ilgos pertraukos matyti jus, susirinkusius į šią baziliką. Sudėtingai baigėsi šie mokslo metai: be tradicinio šimtadienio, paskutiniojo skambučio iškilmės. Tai lyg ir pirmasis kryžius jūsų gyvenime.

Ką tik girdėtoje Evangelijoje pagal Matą Kristaus pasakytus žodžius: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. Nes, kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras“(Mt16, 24-25). Be abejo šie paradoksalūs žodžiai griežti, nesuprantami ir gąsdinantys. Jie moko apie galingą ir daug apimančią doktriną, kurią turime suprasti ir taikyti. Taip Jėzus nori pasakyti, kad Dievo darbas jūsų gyvenime yra daug svarbesnis, nei jus pats esate numatęs. Jėzaus gyvenimas svarbesnis už jūsų planus, tikslus ir baimes. Kad išgelbėtumėte savo gyvenimą turite į šalį nustumti savo asmeniškus planus ir patikėti savo gyvenimą Jam.

Mieli abiturientai, dar nepradėjus savarankiško gyvenimo jums teko patirti pirmąjį išbandymą. Jų gyvenime patirsite ne vieną, nes koks jis bebūtų gražus, sėkmingas, visada yra pažeidžiama vieta, kuri anksčiau ar vėliau suteiks skausmo. Pamenu vaikystėje, mes mėgome žiūrėti filmus, skaityti pasakas, legendas, kuriose apstu pasakojimų apie nenugalimus, drąsius, nemirtingus herojus, bandėme juos kopijuoti, pritaikyti savo vaikystės žaidimų pasaulyje. Žinoma jums tai skamba galbūt net juokingai, nes jūsų vaikystės pasaulį jau buvo užvaldę kompiuteriai, išmanieji telefonai. Nebeliko smėlio dėžių, nebeliko kiemo erdvių, kur vaikai galėtų susirinkti, per žaidimus realizuoti savo fantaziją, tiesiog kartu praleisti laiką.

Kažin ar kas iš jūsų žino tokius posakius kaip „liepos lapas“, „Achilo kulnas“, „Samsono nukirpti plaukai“, nes kažin ar skaitėte legendą apie didvyrį Zygfridą, kuris nužudė drakoną, išsimaudė jo kraujyje, kad taptų nemirtingas. Tačiau maudantis ant peties jam prilipo liepos lapas ir taip lieka pažeidžiama vieta. Legenda apie Trojos didvyrį Achilą pasakoja, kad jo motina norėdama padaryti sūnų nemirtingą, maudo jį ugnyje ir vandenyno vandenyse. Berniuką ji laikė už kulniuko. Taip ir lieka pažeidžiama vieta – Achilo kulnas. Apie Samsono plaukus pasakoja Senasis Testamentas, Teisėjų knygoje. Jo galia slypėjo plaukuose, kol jų nenukirpo Dalila.

Taigi, mielieji, kiekvienas žmogus turi silpną pažeidžiamą vietą, per kurią jis išgyvena kančią ir skausmą. Kitaip tariant neįmanoma pačiam žmogui įgyvendinti svajonę - tapti nepažeidžiamu, nemirtingu. Kiekvienas žmogus anksčiau ar vėliau susiduria su skausmu, išgyvenimais, kurie kartais įstumia į neviltį. Kai kuriems tai tampa įrodymu, jog Dievo nėra. Kažkas nepasisekė, į maldas nebuvo atsako, vadinasi Dievo nėra, ir žmogus pradeda nusiraminimo ieškoti vartodamas vaistus, alkoholį, narkotikus arba lošimo namuose, betiksliai leisdamas laiką prie kompiuterio ir kita.

Deja, tokiu būdu sielos žaizdų neįmanoma išgydyti. Evangelija byloja, kad tik Jėzuje galima atrasti ramybę ir gyvenimo prasmę. Šiandien jus atėjote čia, į šią šventovę, ne tik atsiimti kelialapio į gyvenimą, bet ir susitikti su Kristumi, dėkoti Jam už sėkmingai įveiktus gyvenimo slenksčius, per kuriuos teko pereiti, kol atėjote iki šios dienos. Kviečiu širdimi išgyventi bendrystę su Juo.

Apaštalas Paulius moko: „Mes žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems“(Rom 8, 28). Tik Dievo dėka galima priimti tinkamus sprendimus. Todėl nuolat prašykime, kad Viešpats „duotų nuovokią širdį ir gebėjimą gera nuo pikta atskirti“(plg. 1Kar 3, 9). Kiekvieną kartą vakare užmigdami mes išgyvename pasaulio pabaigą, o ryte prabusdami, mes pradedame naują dieną, kurioje yra viskas įmanoma, kurioje pilna lobių iš Viešpaties malonės ir meilės mums.

O tam, kad rytojus būtų geresnis, verta ties tuo padirbėti šiandien. O visa kita rankose To, už kurį vertingesnio pasaulyje nieko nėra. Amen.