Mieli ir brangūs broliai ir seserys Kristuje, šiandien Evangelijoje išgirdome Jėzaus klausimą, užduotą mokiniams: „Kuo jūs laikote mane? Kas esu jums?“ Bandykite tyliai kiekvienas savo širdyje atsakyti į jį. Paprastai tokie klausimai iškyla vienišumo akimirkomis, kai užplūsta savigailos jausmai; kilus konfliktui, kai žmogus pasijunta neįvertintas, nesuprastas. Jei žmogus yra apsuptas mylimų, artimų žmonių, jei jaučiasi laimingas, mylimas ir reikalingas, jam paprastai nekyla tokie klausimai.

Kas privertė Jėzų paklausti mokinių, kartu ir mūsų: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų? O kuo jūs mane laikote?“ (Mt 16,13.16). Juk minių minios sekė Jį, garbino ir šlovino Jo gerus darbus, net troško padaryti karaliumi. Nežiūrint to, Jėzus vis dėlto jautėsi vienišas ir nesuprastas. Kodėl? – Dėl žmonių netikėjimo. Jis priekaištavo Jį sekusioms minioms: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Jūs ieškote manęs ne todėl, kad esate matę ženklų, bet, kad prisivalgėte duonos lig soties“ (Jn 6,26).Kitaip tariant, žydai sekė Jį ne dėl to, kad tikėjo, jog Jis yra Dievo Sūnus, pranašautas Mesijas, bet tam, kad pasotintų kūną, išgydytų fizines ligas.

Į pirmąjį Jėzaus klausimą mokiniai atsakė, kad žmonių manymu, Jėzus yra kažkuris pranašas, prisikėlęs iš mirties. Į antrąjį klausimą: „ O jūs kuo mane laikote?“(Mt 16,15), už visus atsako Petras: „Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus (Mt 16,16). Taip Simonas Petras ne tik paskelbia, kad Jėzus yra visų laukiamas Mesijas, Dovydo giminės pateptasis, bet kartu Jis yra ir Gyvojo Dievo Sūnus. Anot Jėzaus, jam tai apreiškė pats Dievas, todėl Petras išgirsta Jėzaus žodžius: „Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“(Mt 16,18).

Tai nereiškia, kad Petras yra kuo nors ypatingesnis už kitus apaštalus. Ir tikrai ne jis yra uola, ant kurios bus pastatyta bendruomenė. Ta uola yra pats Jėzus. Uola mums iš karto asocijuojasi su kietumu. Bet iš kur tas Petro „kietumas“, juk jis vėliau net tris kartus išsigynė Jėzaus. Tačiau Dievas tiesiog renkasi žmones tokius, kokie jie yra. Kartu Petras gauna naują vardą, gaudamas ir naują misiją bendruomenėje, Bažnyčioje. Jo laukia atsakinga užduotis – atverti kelią į dangaus Karalystę žydų tautai. Mes esame taip apsipratę su šventojo Petro vardu, kad daugumas ir primiršome, jok tai nėra tikrasis jo vardas. Tikrasis vardas, kurį jis gavo iš savo tėvų – Simonas, o Petras – vardas, kurį gavo iš paties Jėzaus, ir šis žodis graikų kalboje reiškia „uola“ arba „akmuo“. Dar svarbiau, kad šioje vietoje Jėzus pirmą kartą ištaria žodžius „mano Bažnyčia“. Ir vėl, taip esame apsipratę su šiuo žodžiu, kad galbūt net nebesusimąstome, o ką jis reiškė Jėzui ir ką turėtų reikšti mums.

Senajame Testamente šis žodis reiškia Dievo žmonių susirinkimą. Jėzui Jo Bažnyčia yra tikinčiųjų bendruomenė, kuri sudaro naująją Dievo šventyklą, tą šventyklą, kurią pagal mesijines pranašystes atstatys Dovydo palikuonis, visų laukiamas Mesijas. Petro paskelbimas, kad Jėzus yra tas Mesijas, kartu reiškia, kad Jėzus atstatys Dievo šventyklą. Ką Jėzus ir daro, paskelbdamas, kad Jo mokinių bendruomenė vienybėje su Petru - Uola ir yra ta Dievo šventykla, Bažnyčia, kurią Jis stato. Ir jos nenugalės pragaro, mirties vartai. Tačiau tai nereiškia, kad Šėtonas ir jo galybės nemėgins to daryti. Jėzus tik užtikrina mus, Jo Bažnyčios narius, kad nepaisant velnio didelių pastangų, Kristaus Bažnyčia, kuri yra ne plytos ir sienos, bet Jėzų tikinčių ir Jį sekančių mokinių širdys ir gyvenimai, nebus nugalėta. Dar daugiau, Petrui ir tiems, kurie bus su juo, Jėzus pažada Dangaus karalystės raktus.

Jėzus Petrui sakydamas: „Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“(Mt 16,19), suteikia jam aukščiausią galią bažnyčioje. Surišti ar atrišti ano meto Palestinos kalba reiškė galią uždrausti ar leisti. Taip Jėzus pažada, kad Bažnyčia gyvuos iki pasaulio pabaigos ir vis turės ryšį su Petru.

Mieli tikintieji, šios dienos Dievo žodis kviečia nuolat klausti savęs: „Kas man yra Jėzus? Ar Jis iš tikrųjų yra tasai, kaip apie Jį teigia krikščionių Bažnyčia? Ar Jis tikrai numatė tokią savo mirtį? Ar Jis tikrai prisikėlė?“ Nereikia bijoti kelti šiuos nepatogius klausimus, nes Jėzui nepakanka to, kad mes žinome, kas apie Jį kalbama iš sakyklų ar rašoma knygose. Jėzus nori, kad į juos sau atsakytume mes, kurie tikime Jį ir kurie į Jį sudėjome savo viltį. Palaiminti tie, kurie kaip Petras, o su juo Bažnyčia vakar, šiandien ir visados, Dievo malonės dėka išpažįsta tiesą: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus“ Toks yra tikėjimo atsakymas, tačiau jis miršta, jei nėra nuolat atnaujinamas. Negana to, šis atsakymas tampa nereikšmingas man, jeigu juo negyvenu, o tik kartoju kaip išmoktą pamoką. Amen.