Brangūs broliai ir seserys Kristuje, bažnytiniai liturginiai metai eina į pabaigą. Juos kitą sekmadienį apvainikuos Kristaus Karaliaus, Pasaulio Valdovo iškilmė. Daug džiaugsmingų akimirkų išgyvenome per šiuos metus. Svarbiausios jų: sulaukėme dar vieno užtarėjo Danguje, palaimintojo Mykolo Giedraičio ir per visą Lietuvos Bažnyčios gyvavimo laiką ketvirtojo kardinolo. Šį titulą Šventasis Tėvas suteikė arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui SJ, kuris pasakė, kad taip popiežius Pranciškus nori pagerbti visus Lietuvos kankinius ir kovotojus už laisvę, tikėjimą.

Šiandien norisi paklausti, kokį poveikį šie metai padarė jūsų tikėjimui, širdžiai ir protui? Ar pakilote bent laipteliu aukščiau link Jėzaus, link Dievo karalystės? Kokiomis vertybėmis vadovaujatės savo gyvenime? Mus supantis pasaulis siūlo įvairius blizgučius, dėl kurių kviečia išsižadėti svarbiausiojo – Jėzaus Kristaus pažadėto amžinojo gyvenimo Jo Tėvo karalystėje. Pasaulis siūlo mėgautis visais gyvenimo malonumais, tenkinti visus savo įgeidžius čia ir dabar, bet negalvoti apie kažką tolima bei nežinia kada įvyksiantį.

Šios dienos Evangelijos pagal Luką ištraukoje išgirdome apie Jėzaus mokinių susižavėjimą Jeruzalės šventykla, kuri buvo pastatyta karaliaus Saliamono, išpuošta auksu ir brangakmeniais. Ji buvo vienas brangiausių visų laikų statinys, žydų tautos pasididžiavimas ir jų tikėjimo centrinė vieta. Didžiųjų švenčių metu čia suplūsdavo tūkstančiai tikinčiųjų žydų, kad pašlovintų Dievą. Jėzus, girdėdamas pasigėrėjimo kalbas, liūdnai prabilo: „Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta“ (Lk 21,6).

Šiais žodžiais Jis norėjo atkreipti dėmesį, koks laikinas ir trapus yra išorinis grožis. Mokiniai, ne kartą girdėję iš Jėzaus lūpų apie pasaulio pabaigą, suprato, kad būtent tai Jėzus turi omenyje, ir suskubo klausti: „Mokytojau, kada šitai įvyks? Ir koks bus ženklas, kada tai prasidės?“ (Lk 21, 7). Į tai Jėzus atsakė: „Žiūrėkite, kad nebūtumėte suklaidinti, nes daugelis ateis, prisidengę mano vardu“ (Lk 21,8).

Iš tiesų, praėjus 40-čiai metų po Jėzaus mirties, atsirado veikėjų, kurie, pasiskelbę Izraelio išvaduotojais, sukurstė žydų tautą prieš romėnus. Tuomet Romos kariuomenės vadas Titas apsupo Jeruzalę ir, paėmęs ją, pirmiausia sunaikino šventyklą. Taip išsipildė Jėzaus pranašystė. Toliau Jėzus įspėja mokinius kalbėdamas apie ženklus, kurie vyks laikų pabaigoje, apie nelaimes, kurios gali ištikti žmogų: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę , bus didelių žemės drebėjimų, ligų ir badmečių“ (Lk 21, 10-11).

Mielieji, visi tie dalykai jau vyko, vyksta dabar ir vyks iki amžių pabaigos. Jėzus taip pat įspėja, kad visų pirmiausia bus persekiojami Jo sekėjai. Jis kalbėjo: „Dėl mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kalėjimus . Tada jums bus proga liudyti“ (Lk 21, 12-13). Nuo krikščionybės pradžios iki dabar niekas taip žiauriai nebuvo persekiojami kaip krikščionys.

Tiek Šv. Raštas, tiek pasaulio istorija, pagaliau ir mūsų tautos istorija liudija, kokie teisingi buvo Jėzaus pasakyti žodžiai. Daugybė šventųjų mirė kankinio mirtimi dėl Jėzaus vardo. O kiek daug mūsų tautos vyrų ir moterų gūdžiais sovietmečio laikais drąsiai gynė savo įsitikinimus! Nepaisydami persekiojimų, trėmimų, kalėjimų, netgi aukodami gyvybę, jie stojo į kovą už laisvę, už Jėzų Kristų ir Jo mokslą. Jėzus nesako, kad šie reiškiniai bus laikini, kad jie kada nors pasibaigs. Jis neduoda recepto, kaip viso to išvengti, kaip išsigelbėti, tik viena pasako: „Savo ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę“ (Lk 21,19).

Čia žodis „ištvermė“ išverstas iš graikų kalbos originale turi daugiau reikšmių: kantrybę, pastovumą, tvirtumą, pasitikėjimą. . Ištvermė reikalinga ir būtina, kai kenčiame, kai esame gundomi, kai apima nusivylimas, kai pasaulis mus vilioja savo suvedžiojimais, kai esame persekiojami.

Manau ne vienas esame išgyvenę panašią situaciją ir vargu ar būtume išgyvenę, jei neturėtume ištvermės Prisipažinkime, kad nėra lengva šiame audringame gyvenime ištverti visus išbandymus, tačiau tegul mus stiprina viltis sulaukti Jėzaus pažado išsipildymo – gyventi kartu su Juo Dievo karalystėje. Drąsiau atverkime savo širdžių duris vieninteliam Ištikimajam, Gailestingajam Gelbėtojui ir Gyvybės Nešėjui, Jėzui Kristui, nes Jo visi pažadai išsipildo. Amen.