Mieli broliai ir seserys Kristuje, pirmąjį sekmadienį po Kalėdų Bažnyčia skiria Šventajai Šeimai. Keletą žingsnių atgal, prieš ką tik girdėtą Evangelijos pagal Luką ištrauką, evangelistas rašo apie piemenims pasirodžiusį Viešpaties angelą ir paskelbusį: „Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas.

Ir štai jums yra ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“(Lk 2, 11-12). Piemenys nuskubėjo į Betliejų ir rado „Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose“ (Lk 2,16). Nors kūdikėlis Jėzus gimė tvartelyje, jis buvo apsuptas Marijos ir Juozapo švelnios meilės ir rūpesčio. Norėtųsi pažvelgti į šiandienines šeimas. Juk taip dažnai atsisakoma vaikelio, iki jaunieji susikurs materialųjį gerbūvį. Arba iš viso vengiama kurti šeimą, vietoje to įsigyjamas šuniukas, kačiukas ar dar koks gyvas padarėlis. Tačiau ne šito norėjo Dievas, sakydamas: „Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką.“( Pr 2, 18)

Dievas žino, kad žmogui reikalingas kažkas, su kuo jis galėtų giliai pabendrauti. Gyvūnas yra gerai, tačiau jis nėra tas, su kuriuo galima nuoširdžiai, giliai pabendrauti. Mums reikalingas mylimas žmogus, kuris būtų šalia, kuris išklausytų, paguostų, patartų. Todėl Dievas sukūrė santuoką, kaip giluminę bendrystės formą. Todėl ir priešas taip aršiai puola sutuoktinius, taip stengdamasis sugriauti gerus Dievo planus pilnaverčiam žmogaus gyvenimui.

Deja, kaip lengvai šiandien žmogus patenka į šiuos gundytojo spąstus! Kitiems, kurie yra vieni, Dievas rado išeitį. Jis sukūrė Bažnyčią – bendrystę žmonių, kurie vieni kitiems tarnauja ir padeda. Biblijoje yra pilna patarimų, kaip bendras gyvenimas gali būti sėkmingas.

Šiandien Evangelija mūsų akis nukreipia į Šventąją šeimyną. Pirmiausia ir svarbiausia, ką galim išmokti, tai besąlygiško paklusnumo Dievo valiai ir Jo įsakymams. Prisiminkime Marijos ištartą „Taip“ Viešpaties angelui, kai jis pranešė Marijai Dievo valią: „Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi“ (Lk 1, 31).

Kai Juozapas, įtardamas Mariją neištikimybe, nusprendė ją tylomis atleisti, jam sapne pasirodė Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios“(Mt 1, 20). Juozapas patikėjo ir atsikėlęs, parsivedė Mariją į savo namus. Jis nuoširdžiai rūpinosi Marija ir Kūdikėliu Jėzumi. Šventoji Šeima išgyveno visus gyvenimo iššūkius, kuriuos tenka patirti dažnai žemiškai šeimai: tremtį, atskirtį, nepripažinimą, minios veidmainystę ir aukštųjų valdininkų pasmerkimą. Tačiau besąlygiškas pasitikėjimas Dievu padėjo ištverti visus išbandymus. Šiandien Evangelija byloja apie Šventosios Šeimos paklusnumą Įstatymui: „Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui“(Lk 2, 22).

Tai, kad paaukojo tik porą purplelių, parodo, jog jie nepriklausė turtingųjų luomui. Šiandieniniai žmonės kuklų gyvenimą, kai negalima mėgautis prabanga, priima kaip didžiausią nesėkmę. Deja, dažnai prisirišimas prie turto, prabangos yra laikinas dalykas. Menkiausia nesėkmė, mažiausias praradimas dažnai pasibaigia depresija arba kokia nors sunkia liga. Tuo tarpu Dievui pasišventusieji, darydami vienuolinius arba kunigystės įžadus, atsisakę žemiškųjų turtų ir savanaudiškų tikslų, ištikimai einantys savo pašaukimo keliu, patiria didelį džiaugsmą, tarnaudami Dievui ir žmonėms.

Lygiai taip pat sutuoktinių gyvenimas gali būti kupinas džiaugsmo, jei tik paisoma Dievo valios ir gyvenama tiesoje bei meilėje. Santuoka taip pat yra pasiaukojimas gyventi nesavanaudiškai, rūpinantis ne tik savo šeima, bet ir tais, kurie stokoja meilės bei šilumos. Šios dienos skaitiniai nukreipti į tai, kas svarbiausia, kad būtų tvirta, krikščioniška šeima, nepaisant visų šio pasaulio iššūkių, kurie ardo šeimą, iškreipia teisingą požiūrį į ją.

Šios dienos šventė primena mums, kad esame viena didelė šeima, suvienyta Kristaus mistiniame Kūne – Bažnyčioje. Todėl mums turi rūpėti ne tik asmeninė šeima, kurioje auga ir bręsta jaunoji karta. Mes turime plačiau žvelgti, jautriai reaguoti į negatyvias apraiškas, nukreiptas prieš krikščionišką požiūrį į šeimą, prieš peršamas idėjas – gyventi susidėjus be Santuokos sakramento, aborto pasirinkimo laisvę, kurti šeimą vienos lyties atstovams ir t.t. Mums, katalikams, pavyzdys yra Šventoji šeima ir mes vadovaujamės Šv. Rašto mokymu. Būkime tvirti savo pašaukime ir ištikimi Dievo priesakams. Amen.