Mieli ir brangūs parapijiečiai, pradedant Naujuosius kalendorinius metus kreipiuosi į jus pirmojo skaitinio iš Skaičių knygos žodžiais: „Tepalaimina ir tesaugo tave Viešpats! Te¬šviečia tau Viešpats savo veidu, tebūna jis tau maloningas! Tegu Viešpats savo veidą atgręš į tave ir suteiks tau gerovę“(Sk6, 24-26). Šiais žodžiais Viešpats per Mozę laimino iš Egipto tremties išėjusius izraelitus ant Sinajaus kalno.

Tai viena gražiausių maldų, kurioje net trys kartus pakartotas Viešpaties vardas. Šiuo vardu izraelitai pažino Dievą. Izraelitams yra būdinga vardą tapatinti su asmeniu. Vadinasi šauktis Viešpaties vardo, tai šauktis Jo paties, Jo jėgos, Jo meilės, Jo ramybės. Viso šito ypatingai reikia mums, kai šiandien dažną kamuoja nežinia, kausto užsitęsusios pandemijos baimė. Mes, krikščionys, šiais sunkiais išbandymo laikais, galim ir turim šauktis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus palaiminimo, Jo pagalbos ir globos.

Šiandien kartu su visa Bažnyčia švenčiame Marijos, Dievo Gimdytojos šventę. Kartu tai aštuntoji mūsų Viešpaties Gimimo diena, o pagal Izraelio apeigas Jam vardo suteikimo diena. Mūsų Viešpats tituluojamas daugeliu vardų ir vienas jų – Taikos Kunigaikštis, todėl Naujuosius metus visada pradedame melsdamiesi už taiką visame pasaulyje.

Tačiau, pradedant Naujuosius metus, mes ypatingai žvelgiame į tą, kurioje Žodis tapo Kūnu ir gyveno tarp mūsų. Marija neabejotinai ne kartą girdėjo Viešpaties palaiminimą, kurį perskaičiau mąstymo pradžioje. Marija jį ne tik girdėjo, šis palaiminimas pačiu įstabiausiu būdu išsipildė jos gyvenime. Pas ją Dievo pasiųstas angelas Gabrielius tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ (Lk 1, 28).

Vėliau, Marijai apsilankius pas Elzbietą, ši, kupina Šventosios Dvasios, sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius!“(Lk 1, 42). Bažnyčia Mariją pripažino ne tik Jėzaus motina, bet ir Dievo motina. Tai reiškia, kad Jėzus yra tikras Dievas ir tikras Žmogus. Ir kas nuostabiausia per Jėzų, anot apaštalo Pauliaus, mes įgijome įsūnystę: „Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ (...); o jeigu įsūnis, tai Dievo valia ir paveldėtojas“(Gal 4, 6-7).

Taigi, Marija yra ir visų mūsų motina. Ji yra mūsų mokytoja, mūsų ramintoja, mūsų guodėja ir patarėja kaip rasti kelią į Jėzaus širdį. Šiandien „kaip Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“(Lk 2, 19), taip ir mes kviečiami prisiminti svarbius įvykius, kuriuos išgyvenome 2020 metais, atidžiai pažvelgti į savo gyvenimą su jo džiaugsmais ir vargais, pasisekimais ir nesėkmėmis. Galbūt šiomis sunkiomis dienomis buvau per daug užsisklendęs savyje, išgyvenau neviltį ir baimę, galbūt išgyvenau atskirtį ne tik nuo žmonių, bet ir nuo Dievo.

Pats laikas, pradedant Naujuosius metus, žengti su geriausiais linkėjimais ne tik link tų, su kuriais išgyvenome sunkesnius laikus, bet ir link tų, kuriems reikia ištarti susitaikinimo žodžius ir priimti jų atleidimą. Marija yra tobulas mums pavyzdys gyvenant Dievo palaiminimų dvasioje. Ji moko mus atsiminti viską, ką Jėzus dėl mūsų padarė, saugoti Jėzaus Kūną ir Kraują, kuriais kaskart maitinamės per Švč. Eucharistiją ir lavinti savo protą, kad geriau atsimintume viską, ko mokė mus Viešpats Jėzus Kristus.

Kartu su psalmininku nuolat kartokime: „Tebūna mums Dievas didžiai maloningas, telaimina mus ir tesaugo“(Ps 66, 2). Juk taip nuostabu žinoti, kad Dievas tave ne tik laimina, bet ir saugo, išlaiko savo artumoje, išlaiko Jėzuje Kristuje, per kurį visi esame Dievo Motinos vaikai. Amen.