2019 metais rugsėjo 30 dieną popiežius Pranciškus apaštališkuoju laišku pakvietė Bažnyčią trečiąjį eilinį liturginių metų sekmadienį švęsti kaip Dievo Žodžio sekmadienį. Jis yra skirtas švęsti, apmąstyti ir skleisti Dievo žodį. Anot šv. Jeronimo: „kas nėra susipažinęs su Biblija, tas nepažįsta Kristaus“. Pereitais metais pirmą kartą šventėm sausio 26-ąją.

Jei pamenat prieš visas Mišias buvo skaitoma Evangelija pagal Morkų, intarpuose sukalbant maldą, visi buvome kviečiami atsinešti arba vietoje įsigyti Šv. Raštą, kurie po Šv. Mišių buvo pašventinti. Centrinės navos viduryje buvo pagarbiai padėtas Evangeliariumas ir tikintieji, kasdien prieš Mišias arba šiaip užsukę į bažnyčią, galėjo perskaityti ir apmąstyti tai dienai skirtą Evangeliją.

Šiais metais mes kviečiami individualiai gilintis į Dievo Žodį. Kas turite galimybę, pagalbą galite rasti įvairiose katalikiškose internetinėse svetainėse, dauguma – klausydami per Marijos radiją katechezes, pokalbius, teologų mąstymus. Taip pat galite skaityti „Žodis tarp mūsų“, „Magnificat“ ir kt., jungtis į maldos grupes nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, susitarus melstis Rožinį, popiežiaus intencija. Šį mėnesį popiežius Pranciškus kviečia melstis vieniems už kitus ir gyventi visiškoje brolybėje su kitų religijų broliais ir seserimis. Vadinasi savo maldose prisiminti ir juos.

Šiandien jau ketvirtą kartą po Naujųjų metų išgirdome Evangeliją apie pirmųjų mokinių pašaukimą sekti Jėzumi. Tuoj po Jėzaus krikšto ir pereitą sekmadienį skaitėme Evangeliją pagal Joną, kur Jėzus sutinkamas tarpininkaujant kitiems. Jonas Krikštytojas Jėzų parodo savo dviem mokiniams. Jie nuseka paskui Jį ir Jėzaus pakviesti praleidžia su Juo visą dieną. Vėliau: „Vienas iš tų dviejų, (...) buvo Simono Petro brolis Andriejus. Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“(...). Ir nusivedė jį pas Jėzų“(Jn 1, 40-42).

Vėliau Pilypas pakvies Natanaelį. Jam netikint, Pilypas pasakys: „Eik ir pasižiūrėk!“ (Jn 1, 46b). Šios dienos Evangeliją pagal Morkų jau girdėjome tuoj pat po Jėzaus krikšto. Tai, kad Bažnyčia gražina prie tų pačių tekstų, neabejotinai nori, kad mes naujai įsigilintume, naujai permąstytume, atrastume kažką naujo ir reikšmingo, ką šiandien mums nori pasakyti Dievo Žodis. Turbūt pastebėjote, kad šios dienos ištrauką sudaro dvi dalys.

Pirmiausia Jėzus po krikšto Jordano upėje ir gundymų dykumoje, grįžta į Galilėją. Jis iš karto „ėmė skelbti Dievo Evangeliją, kad atėjo metas ir prisiartino Dievo karalystė: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!““(Mk 1, 14b-15). Kitaip tariant, Jėzus iš karto pristato savo misiją. Jis atėjo skelbti Dievo Evangeliją, kuri yra pats Jėzus, nes Jis yra Tėvo siųstas Mesijas, Gelbėtojas ir Išganytojas. Jo misijos pagrindinė žinia, tai skelbimas, jog „atėjo metas ir prisiartino Dievo karalystė“ bei kvietimas: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija.“(Mk1, 15).

Apskritai visi šio Dievo Žodžio sekmadienio Šv. Mišių skaitiniai kalba apie kvietimą atsiversti. Pirmajame skaitinyje Dievas siunčia pranašą Joną į Ninivės miestą, kad paskelbtų Dievo bausmę, jeigu jie ir toliau gyvens nuodėmėje ir neatsivers. „Ninivės žmonės Dievu patikėjo, paskelbė pasninką ir visi, dideli bei maži, apsivilko ašutine.(...). Kai Dievas¬ pamatė, ką jie padarė ir kaip jie nusigręžė nuo savo nedorų kelių, Jam pagailo daryti tą blogį, kuriuo jiems buvo grasinęs, ir jo nepadarė“(plg. Jon 3, 5. 10).

Antrame skaitinyje apaštalas Paulius laiške korintiečiams rašo: „Laikas trumpas.“(1Kor 7, 29) ir jis ragina atsiversti bei priimti Jėzaus skelbiamą Gerąją Naujieną. Mes taip pat nuolat kviečiami atsiversti, išsivaduoti iš nuodėmių, kurios nepaliauja mus persekioti ir tarsi pančiais apraizgo mūsų mintis, protą ir sielą. Nepakanka atlikti išpažintį ir tik gailėtis už savo nuodėmes, bet reikia pasiryžti iš esmės keisti savo gyvenimą, mąstyseną, gyvenimo kryptį. To neįmanoma padaryti neįtikėjus Jėzaus žodžiais: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija.“Kitaip tariant, įtikėti tuo, kad Jėzus siūlo mums naują gyvenimą su Dievu, nes Jis yra Meilė, Globėjas ir Padėjėjas visuose mūsų reikaluose.

Antroje Evangelijos dalyje skaitome, kaip Jėzus kviečia žvejus: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“(Mk1, 17). Pirmųjų mokinių pašaukimą plačiai aptarėm pereitą sekmadienį. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad Jėzus kviečia ne Rašto žinovus, ne tikinčiųjų elitą, bet paprastus žvejus. Taip ir kiekvieną mūsų Jis kviečia, neskirstydamas į vertus ir nevertus, svarbiausia pasiryžti atsisakyti seno mąstymo, senų įpročių, savo išdidžiojo „Aš“.

Mieli broliai ir seserys, tegul Jėzaus kvietimas atsiversti ir Jį sekti paliečia visų mūsų širdis. Mūsų malda tebūna šios dienos psalmės žodžiai: „Parodyk man, Viešpatie, savąjį kelią, išmokyk mane takais Tavo eiti“(Ps24, 4). Amen.