Mieli tikintieji, kai popiežius Pranciškus lankėsi Lietuvoje, jis beveik kiekvienoje kalboje kvietė nepamiršti savo tautos šaknų, savo tautos džiaugsmus, kentėjimus ir vertybes. Taip jau susiklostė, kad paskutiniuoju metu kiekvieną mėnesį turime progą atsigręžti į praeitį, prisiminti trys svarbias datas mūsų tėvynei ir asmeniškai kiekvienam mūsų. Ar yra kas svarbiau už laisvę? Dievas sukūrė žmogų laisvą, nepriklausomą net nuo Jo valios. Žmogus laisvas pasirinkti gėrį ar blogį.

Šiandien Evangelija pagal Luką pasakoja, kad žmonės, matydami Jėzaus išvaromus demonus vieni stebėjosi ir žavėjosi Jėzaus galia, kiti gi priekaištavo ir sakė, kad visa tai vyksta ne be piktojo pagalbos. Žinodamas, ką jie mano, Jėzus jiems tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus sunaikinta, ir namai grius ant namų“(Lk 11, 17).

Taip Jėzus priminė, jog piktasis su piktojo pagalba negali išeiti. Reikalinga jėga, kuri būtų daug galingesnė už jį. Ir ta jėga yra mūsų Viešpats. Mūsų tauta yra patyrusi įvairiausių sunkumų, išbandymų, svetimšalių priespaudą ir kovoti su tuo blogiu vien savo jėgomis bei pastangomis būtų buvę beprasmiška ir galima sakyti neįmanoma. Bet kas žmogui neįmanoma, Dievui viskas įmanoma. Dauguma čia esančių esame liudytojai, kaip ne su ginklu rankose, bet maldomis ir giesmėmis atstovėjome kovoje už laisvę prieš nuožmų okupantą – sovietus. Dievui veikiant, Jam padedant mūsų tauta sugebėjo nugalėti piktąsias jėgas. Taip į mūsų tautos istoriją įsirašė sausio 13-oji.

Puikiai prisimenu pirmąsias 1988 metų taikias demonstracijas. Patriotinės, karštos kalbos žadino tautinę savimonę, meilę Tėvynei ir norą kažką veikti. Džiaugsmingai sutikome žinią, kai lietuvių kalba buvo paskelbta valstybine, pripažinta tautinė trispalvė vėliava ir Vinco Kudirkos „Tautinė giesmė“ buvo paskelbta valstybiniu himnu. Vilniaus katedra ir kitos bažnyčios buvo atiduotos tikintiesiems. Tautinis atgimimas išjudino visus lietuvių tautos socialinius sluoksnius. Kokie vieningi tada buvome! Tik vienybė, malda, pasitikėjimas Dievo galia stiprino ir neleido atsitraukti.

Po Sausio 13-osios minim Vasario 16-ąją, be kurios neįsivaizduojama mūsų laisvė ir nepriklausomybė. Vasario 16-oji yra mūsų tautos laisvės simbolis, kuris lydėjo lietuvį Sibiro lageriuose, kalėjimuose, stiprino ir drąsino miško brolius, ir visus, kurie per visą okupaciją neprarado vilties, jog Lietuva bus laisva ir nepriklausoma. Be Vasario 16-osios vargu ar būtume atėję į Kovo 11-ąją.

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Prieš daugiau nei šimtą metų pasirašytame valstybės atkūrimo akte šalį atstatanti Lietuvos Taryba pabrėžė, kad atkuriama valstybė nėra nauja, o tik seno valstybingumo tąsa. Visgi Jėzus šios dienos Evangelijoje kalba ir apie pavojų, kuris gali ištikti. Girdėjome Jį sakant: „Kai apsiginklavęs galiūnas sergi savo sodybą tada ir jo turtas apsaugotas. Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims jo ginklus, kuriais pasitikėjo, ir išdalys grobį“(Lk 11, 21-22).

Taip, mes laisvi, galim laisvai išpažinti savo įsitikinimus, laisvai išsakyti savo nuomonę, laisvai kritikuoti, reikšti nepasitenkinimą. Tačiau ar ne per daug murmėjimo, pykčio, nesveiko pavydo? Visa tai veda prie susipriešinimo, prie susiskaldymo. Jėzus perspėja, kad gali būti dar blogiau, nes kažkur dar yra praeities dulkių, kurios neleidžia laisvai kvėpuoti ir veda prie pražūties. Mielieji, Dievas padovanojo mums laisvę – didžiausią turtą – laisvai gyventi ir laisvai kurti. Tačiau be Dievo meilės šis turtas neša žmogui nelaimes. Laisvės kelias, tai doros kelias, kuris grįstas meile, ir rūpesčiu vienas kitu.

Šiandien aš tvirtai tikiu, kad tikėjimas, krikščioniškos vertybės, kurios palaikė mūsų Lietuvą net sunkiausiais istorijos tarpsniais, pažadins mumyse norą ir pareigą sąžiningam, nuoširdžiam darbui vardan mūsų pačių, vardan mūsų Tėvynės laisvės. Gyvename Gavėnios laike, kartu su Jėzumi žengiame link Golgotos kalno. Žvelgdami į Iškeltąjį ant kryžiaus Jėzų, prisiminkime, kokią auką Jis vardan žmonijos padarė. Tuomet galbūt atsipeikėsime, pradėsime kitaip mąstyti. Kas gali mums padėti, jei ne Jėzaus meilė ir gailestingumas? Tad nepaliaukime Jo prašyti sustiprinti mūsų tikėjimą, nes be jo niekada nepajusime tikrosios laisvės. Amen.