2020 metais gruodžio 8 dieną sukako 150 metų, kai pop. Pijus IX Šv. Juozapą paskelbė Visuotinės Bažnyčios Globėju. Ta proga pop. Pranciškus nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. paskelbė Šv. Juozapo metais.

Apie tai pranešdamas apaštališkajame laiške „Tėvo širdimi“ („Patriscorde“), popiežius Pranciškus šventąjį Juozapą apibūdino taip: „Mylintis tėvas, švelnus, klusnus Dievui, visus priimantis, drąsiai kūrybingas, darbštus, kuklus, nesiveržiantis į pirmas vietas“. Nors Evangelijose pateiktos žinios apie Juozapą labai skurdžios, vis dėlto galima lengvai atpažinti šias Šventojo Tėvo padarytas įžvalgas. Iš tiesų, pirmiausia į akis krenta Juozapo klusnumas Dievui, jo švelni meilė sužadėtinei Marijai. Pagal izraelitų papročius sužadėtuvės buvo tolygios teisinei santuokai, o per vestuves žmona tik būdavo parvedama į vyro namus. Vyras turėjo teisę atleisti parvestą ar dar neparvestą žmoną, duodamas jai skyrybų raštą ir taip santuoka būdavo panaikinama.

Vadinasi, Juozapas faktiškai buvo teisėtas Marijos vyras, buvo likęs tik formalumas - parsivesti ją į savo namus. Ir štai jis sužino, kad Marija yra nėščia. Nesunku įsivaizduoti skausmą, neviltį ir sumaištį vyro širdyje, kai myli visa širdimi, ieškai skaisčios, tyros meilės, o pasirodo viskas ne taip. Šiais laikais tai nieko nenustebintų ir niekas tam nepriduotų didelės reikšmės, nes jau spėjome priprasti prie to, kad jauni žmonės gyvena kartu be santuokos, partneriai keičiasi, vaikai atsiranda nežinia nuo ko. Bet prieš 2000 metų su viršum tai buvo nepaprastai amoralu. Moteris už neištikimybę vyrui galėjo būti išstatyta visuotiniai pajuokai, ją galėjo apmėtyti akmenimis, sudeginti ant laužo.

Juozapas labai mylėjo tyrą, dorą mergaitę ir štai pasirodė, kad ji nėščia. Marija tylėjo, nes kas galėjo patikėti jos pasakojimu apie angelą, apie kūdikį pradėtą iš Šv. Dvasios? Po ilgų svarstymų Juozapo kilni, kupina meilės ir gailesčio širdis nusprendžia tylomis atleisti Mariją, kad mylimosios neištiktų žiaurus likimas. Bet štai prabyla Dievas. Jis siunčia pas Juozapą angelą, kuris įspėja: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios“(Mt 1, 20). Juozapas, būdamas tikintis žmogus, pasitikintis Dievo žodžiu „padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta ir parsivedė žmoną pas save“(Mt 1, 24).

Juozapo švelnumas, rūpestingumas kartu kūrybingumas pasireiškia tolimesniuose įvykiuose. Pirmiausia Šventajai Šeimai teko patirti nepatogumus, susijusius su Kūdikėlio Jėzaus gimimu. Jiems neatsirado vietos net užeigoje, todėl Juozapui teko ieškoti vietos, kur prisiglausti, kad pasaulį išvystų Emanuelis, Gelbėtojas kaip angelo buvo pasakyta. Kaip žinia išbandymai tuo nesibaigė. Kai vaikelis ūgtelėjo, jį aplankė išminčiai iš Rytų, kurie pagarbino ir apdovanojo karališkomis dovanomis: auksu, smilkalais ir mira. Tačiau tai sukėlė pavojų Jėzaus gyvybei. Vėl Juozapui sapne pasirodė Viešpaties angelas ir įsakė: „Kelkis, imk kūdikį ir bėk į Egiptą. (...), nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti“(Mt 2, 13b). Juozapas nesvarstydamas, ryžtingai padarė taip, kaip buvo Viešpaties angelo pasakyta. Nežinia kiek ilgai Šventajai Šeimai teko gyventi Egipte. Be abejo, buvo įsikūrę, kažkiek susitvarkę gyvenimą, ir štai vėl pasirodęs angelas sako: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir keliauki į Izraelio kraštą“(Mt 2,20). Juozapas vėl klusniai įvykdė nurodymą.

Taigi Juozapas buvo klusnus ir veiklus vyras. Jis kantriai, neprieštaraudamas, paklusniai vykdė visus Dievo nurodymus, siunčiamus per angelą. Atkreipkime dėmesį, kad jis neskubino įvykių eigos, pirmiausia įsiklausydavo į Dievo nurodymus. Kuo svarbus ir ko galim pasimokyti iš Šv. Juozapo, apibendrinsiu pop. Pranciškaus mintimis iš minėto laiško „Tėvo širdimi“.

Jis rašo: „COVID-19 pandemija verčia mus matyti tuos paprastus žmones, kurie, nebūdami dėmesio centre, kasdien su nepaprasta kantrybe liudija viltį. Nors šv. Juozapas gyveno santūrų, kone nuo žmonių akių paslėptą gyvenimą, jis buvo neprilygstamai svarbus išganymo istorijos veikėjas. Jis buvo Šventosios šeimos tėvas, savo tėvystę pavertęs meilės auka, tarnavimu į pasaulį atėjusiam Mesijui.“ Pasak popiežiaus, šv. Juozapas šiandien ypatingai aktualus mums duodamu atvirumo kitiems, svetingumo pavyzdžiu. Juozapas yra „priimantis tėvas“ pirmiausiai dėl to, kad be jokių išankstinių sąlygų priėmė Mariją ir su ja susijusį didįjį Dievo planą. Marijos sutuoktinis, pasitikėdamas Viešpačiu, priima savo gyvenime sutinkamus įvykius su drąsiu tikėjimu, kuriuo jį apdovanojo Šventoji Dvasia.

Per šventąjį Juozapą kiekvienam iš mūsų šiandien Dievas sako: „Nebijok!“. Atkreipdamas dėmesį į tai, kad šiandieninis jaunimas „elgiasi ir mąsto taip, tarsi būtų našlaičiai“, popiežius rašo: „Juozapo pavyzdys labai reikalingas šiandieniniam pasauliui, kuris dažnai painioja autoritetą ir autoritarizmą, tarnavimą ir pataikavimą, paguodą ir priespaudą, meilę ir materialinį aprūpinimą. Šiandien pasauliui kaip niekad reikia tėvo.“ Sekdami šv. Juozapo tikėjimo, pasitikėjimo ir klusnumo Dievui pavyzdžiu, mokykimės ir mes besąlygiškai vykdyti Dievo planus, skirtus mums.

Prašykime Šventosios Dvasios padėti nuolankiai ir atsakingai priimti tai, ką Dievas yra skyręs mums šiandien, kad galėtume ištikimai darbuotis Jo vynuogyne. Amen.