Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
- Šventadienio mintys

Šventosios Dvasios atsiuntimas (Sekminės), B (Jn 20, 19-23)(2021-05-23)

Mons. V. Grigaravičius

Mieli broliai ir seserys Kristuje, šiandien švenčiame vieną svarbiausių iškilmių Bažnyčioje – Šventosios Dvasios nužengimą ant apaštalų. Tai vieno iš Kristaus pažadų, duotų mokiniams išsipildymas. Evangelijoje pagal Joną ne kartą Kristus kalbėjo mokiniams apie kitą Globėją – Šventąją Dvasią, kurią Jo vardu atsiųs Tėvas.

Šiandien evangelistas Jonas rašo, jog „pirmosios savaitės dienos vakare“ prisikėlęs Jėzus pasirodė mokiniams, „kvėpė į juos ir tarė ‚Imkite Šventąją Dvasią‘“(Jn 20, 22a). O evangelistas Lukas Evangeliją baigia Jėzaus nurodymais apaštalams: „Jūs pasilikite mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių“(Lk 24, 49b). Kai Jėzus pakilo į dangų, mokiniai „didelio džiaugsmo kupini, sugrįžo į Jeruzalę. Jie nuolat lankė šventyklą ir šlovino Dievą“(Lk 24, 52-53).

Toliau pasakojimą šv. Lukas tęsia Apaštalų darbuose. Šiandien pirmajame skaitinyje girdėjome: „Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi kilus smarkiam vėjui. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti“(Apd2, 1-4). Taip įspūdingai, regimu būdu, praėjus penkiasdešimčiai dienų po Prisikėlimo, išsipildė Jėzaus pažadas. Ir iš karto pasireiškė Šventosios Dvasios veikimas. Mokiniai gavo dovaną – gebėjimą kalbėti kalbomis. Jie įgijo drąsos skelbti bei liudyti „įstabius Dievo darbus“ ir visi girdėjo jiems suprantama kalba.

Pirmoji dovana, apie kurią rašo apaštalas Jonas yra gailestingumo dovana, kurią Jėzus padovanojo pirmąjį vakarą pasirodęs mokiniams. Tada taręs „Ramybė jums!“, ir kvėpęs į juos Šventąją Dvasią, pasakė: „Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“(Jn 20, 22b). Kitaip tariant, Jėzus įgaliojo mokinius Jo vardu išvaduoti žmones iš juos slegiančių kalčių. Kai mokiniai gavo Šventosios Dvasios dovanas, jų pasikeitimas akivaizdus. Prisiminkime, kokie bailūs, kokie nedrąsūs jie buvo. Ir šiandien Evangelija priminė, kad „durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus“(Jn 20, 19b).

Apaštalas Lukas Apaštalų darbuose, apaštalai Jonas, Petras, Paulius savo laiškuose aprašo, kokiais ryžtingais, drąsiais tapo mokiniai, kai ant buvo išlieta Šventoji Dvasia. Skelbdami prisikėlusį Kristų ir Jo Evangeliją, jie nukeliaudavo ilgus atstumus, neaplenkdami netgi pagonių. Jie uoliai skleidė Dievo karalystę, stiprino ir ugdė Bažnyčią - Kristaus mistinį Kūną, kurio nariais esame. Jie ne tik išoriškai buvo pasikeitę, ne tik žodžiais liudijo prisikėlusį Kristų, bet ir visu savo gyvenimu. Visi apaštalai, išskyrus Joną, mirė kankinio mirtimi dėl Jėzaus. Mielieji, visi mes per Krikštą, vėliau per kitus sakramentus gauname Šventąją Dvasią. Antrajame skaitinyje apaštalas Paulius aprašo, kokiomis malonėmis esame apdovanojami. Kartu jis pabrėžia, kad „Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną kūną (...) ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia“(1Kor 12, 13).

Taigi gauname skirtingas dovanas ne asmeniškai sau, bet bendram labui, nes esame vieno kūno nariai. Dievas nori, kad visi Jo vaikai būtų pilni Dvasios. Manau ne vienam kyla klausimai: „Bet kam to reikia? Kokie yra Dvasios požymiai tikinčiojo gyvenime?“

Vienas tokių požymių – tai troškimas pažinti Šventąjį Raštą. Tai Šventoji Dvasia sužadina mumyse Dievo Žodžio alkį. Šventasis Raštas tampa vienu iš tų dalykų, be kurių mes tiesiog negalime gyventi. Jis tampa kasdieniu dvasiniu maistu mūsų sielai.

Antras požymis – tai noras melstis. Mes ilgimės bendrystės su Jėzumi, Šventoji Dvasia skatina, padeda ir palaiko per maldą šį ryšį užmegzti.

Trečias požymis – meile persmelktas troškimas palaikyti ryšius su kitais tikinčiaisiais. Dvasia sužadina mumyse troškimą maldoje būti kartu su bendraminčiais, kad drauge galėtume šlovinti ir garbinti Dievą.

Ketvirtas požymis, kuris bene ryškiausiai byloja apie Šventosios Dvasios darbą mumyse, yra noras dalytis jos pažinimu su kitais, nes Dievo meilė visuomet orientuota į kitą.

Mes, pažinę Dievo meilę, jos persmelkti, Šventosios Dvasios raginami, visada degsime noru padėti tiems, kurie dar nepažįsta Dievo meilės.

Tad šioje Sekminių iškilmėje labai norisi palinkėti, kad mes atvertume Šventosios Dvasios veikimui savo širdis, savo protą ir mintis. Tegul joks pasaulio triukšmas neužgožia, nenustelbia mumyse noro pabūti tyloje, kurioje galėtume įsiklausyti į Dievą, išgirsti Jo žodį. Pabuvę toje tyloje, vienatvėje su Dievu, Šventosios Dvasios paliesti, išeikime į gyvenimą, į kurį Dievas mus kviečia. Taip Sekminių dovanos bus toliau skleidžiamos pasaulyje per mus, per tuos vaisius, kuriuos mumyse subrandina Šventoji Dvasia. Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021