Mieli tikintieji, šiandien baigiame skaityti šeštąjį Evangelijos pagal Joną skyrių, kuriame Jėzus kalba apie Gyvybės duoną. Skyriaus pradžioje žydai su entuziazmu klausėsi Jėzaus kalbos apie Dievo duoną, nužengusią iš dangaus, kuri duoda pasauliui gyvybę (plg. Jn 6, 33). Jie netgi ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“(Jn 6, 34). Tačiau Jėzui baigiant kalbėti, žmonių entuziazmas išblėso. Jie pasipiktina, kai Jėzus pasako: „Aš esu gyvybės duona!“(Jn 6, 35). Minią šokiruoja tai, jog Jėzus sako, kad Jis yra duona nužengusi iš dangaus ir duoda savo kūną kaip maistą, o kraują kaip gėrimą. Tai išgirdę, net daugelis Jo mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“(Jn 6, 60).

Popiežius Pranciškus, komentuodamas šią eilutę, sakė: „Tačiau iš tiesų mokiniai gerai suprato Jėzaus kalbą. Jie taip gerai ją suprato, kad nenorėjo jos klausytis, nes ta kalba sukėlė mąstysenos krizę. Jėzaus žodžiai visada sukelia krizę, ypač pasaulio dvasios, supasaulėjimo akivaizdoje. Tačiau Jis pasiūlo ir raktą, padedantį įveikti sunkumus. Šį raktą sudaro trys elementai. Pirma – tai dieviškoji Jėzaus kilmė: Jėzus nužengė iš dangaus ir sugrįš „kur jis buvo pirmiau“. Antra – Jėzaus žodžius įmanoma suprasti tik padedant Šventajai Dvasiai, kuri „teikia gyvybę“. Tik Šventosios Dvasios dėka įmanoma pažinti Jėzų. Trečia – pagrindinė Jo žodžių nesupratimo priežastis yra tikėjimo stoka: „Kai kurie iš jūsų netiki“, - priekaištauja Jėzus.(Pop. Pranciškus, 2015 08 23), - taip kalbėjo Šv. Tėvas. Toliau evangelistas Jonas rašo: „Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo“(Jn 6, 66).

Vienas pamokslininkas atkreipė dėmesį, kad ši eilutė pažymėta numeriu 666 (6 skyrius, 66 eilutė), kitaip tariant šėtono numeriu. Todėl jis daro išvadą, kad tai velnio darbas. Pamokslininkas klausytojų klausia: „O kaip reaguoja Jėzus?“ ir atsako: „Nepuola jiems švelniau paaiškinti savo žodžių, juos įtikinėti, kad reikia pasilikti. Nė per milimetrą nenuleidžia kartelės“. „Kieti jo žodžiai“ lieka iki šiol. Jėzus nenuolaidžiauja ir nesušvelnina savo žodžių, bet, priešingai, klausdamas Dvylikos „gal ir jūs norite pasitraukti?“ skatina aiškiai apsispręsti būti su Juo arba trauktis. Po šių žodžių visų apaštalų vardu Petras ištaria: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu – Dievo Šventasis“(Jn 6, 68-69).

Šiandien Jėzus ir mūsų klausia: „Kas aš tau esu? Ar tiki, kad aš tave myliu, ir iš meilės tau paaukojau savo gyvybę? Ar tiki, kad aš visada esu šalia ir skausmo, ir džiaugsmo valandomis? Ar tiki, kad aš esu Gyvybės duona, teikianti tikrąjį gyvenimo džiaugsmą. Ar tu pasiryžęs sekti paskui mane?“

Paklauskime šito savęs ir pamąstykime, ar esame pasiruošę būti ištikimi Jėzui, ar esame pasiruošę statyti Jį į savo gyvenimo centrą, kad Jis taptų mūsų gyvenimo prasmė, pagrindinė mūsų gyvenimo kryptis?! Susieti su Juo savo gyvenimą tikėjimo ir meilės ryšiais visiškai nereiškia, kaip kai kurie mano, būti pavergtiems, bet priešingai, reiškia tapti visiškai laisviems. Laisviems nuo nuodėmių naštos, laisviems nuo kasdieninių rūpesčių kaip pasotinti savo kūno geismus: kaupti, kuo daugiau turėti, trokšti valdžios ir garbės. Tačiau kai kada pasirinkimo kelias „sekti Jėzų“, nors ir kupinas palaiminimų, nėra lengvas ar patogus. Tapimas Jėzaus Kristaus mokiniu reikalauja darbo bei pasiaukojimo; kartais būna sunku laikytis įsakymų ir gyventi aukos dvasioje. Kai kurie iš mūsų galime suabejoti, ar gyvenimas pagal Evangeliją yra vertas mums pažadėtų dalykų. Galime imti įrodinėti, kad nepritampame, esme neverti, kad visa tai ne mūsų jėgoms. Mielieji, visuomet bus „kietų žodžių“. Tačiau taip pat visuomet liks galimybė rinktis tikėjimą, o ne abejonę ar nežinią.

Tad ką turėtume daryti, atsidūrę „kietų žodžių“ akivaizdoje? Pirma. Sekdami apaštalo Petro ir kitų mokinių pavyzdžiu, kurie ištikimi liko net tada, kai paprasčiau būtų buvę tiesiog „pasitraukti“, klauskite savęs: „Pas ką turiu eiti? Tik Jėzus turi amžinojo gyvenimo žodžius!“ Antra. Popiežiaus patarimu, kasdien paskaitykite Šv. Raštą, apmąstykite ir vadovaukitės jo mokymu. Trečia. Stenkitės laikytis visų Dievo ir Bažnyčios įsakymų bei jais vadovautis savo gyvenime. Ketvirta. Svarbiausia dėkite visas pastangas pažinti tikrąjį Kūrėja, kuris yra Viešpats Jėzus. Nepažindami Jo, nesuvoksime ir savo pačių tapatybės, pasaulio tvarkos ir visko, kas supa mus. Tegul Jėzus visada būna mūsų gyvenimo centre, mūsų gyvenimo prasmė ir tikslas. Tik sekdami Viešpatį, būsime apdovanoti Jo galia ir galėsime mėgautis ramybe, šviesa, stiprybe, žinojimu, pasitikėjimu, meile ir džiaugsmu. Amen.