2007-06-03

Mielieji, kokie palaimingi šie metai. Kiek nuostabių sutapimų! Jei pamenat, Vasario 16-ąją lydėjo Viešpaties palaiminimai, kurie taip reikalingi visiems mums, mūsų šaliai. Šv. Kazimiero dieną apaštalas Paulius kvietė: „Mano broliai, mano mylimieji ir išsiilgtieji, mano džiaugsme ir mano vainike, – tvirtai stovėkite Viešpatyje, mylimieji“.(Fil 4,1) Evangelijoje ant Taboro kalno trims mylimiausiems mokiniams, kurių akivaizdoje įvyko Jėzaus atsimainymas, nuskambėjo Dievo balsas iš dangaus: „Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite! (Lk 9,35). Ir šv. Kazimieras parodė mums ištikimos meilės Kristui pavyzdį.

Kovo 11-ąją Evangelija priminė Dievo Gailestingumą, kuris taip gausiai yra išlietas mūsų šaliai – mes esame laisvi ir nepriklausomi. Tik, ar visi tai suvokia, ar visi sugeba teisingai daryti pasirinkimus? Ar pasirinkimo laisvė neužgožia dvasinių vertybių, kurios veda į amžintąjį gyvenimą ?

Šiandien mes švenčiame Švč. Trejybės dieną. Tai tarsi tiltas sujungiantis pirmąją bažnytinių metų pusę su antrąja. Pirmąją pusę keliavome išganymo istorijos keliais. Kristus savo pavyzdžiu mokė mus, kaip turim gyventi, kad laimėtume dangiškojo Tėvo prielankumą; o nuo šiandien Evangelija kvies ir mes bandysime atsiliepti į Jėzaus mums laimėtąjį išganymą.

Šiandien kartu švenčiame ir Tėvo dieną, kuri taip pat skatina pamąstyti apie dvi žmogaus gyvenimo puses: iki vedybų ir po jų . Iki vedybų du jauni žmonės auga, bręsta, mokosi gyventi skirtingose šeimose, neretai net skirtingose miestuose, skirtinguose krašto regionuose, o šiais laikais dažnai net skirtingose šalyse. Ir štai Dievo planas suveda du jaunus žmones ir jie pradeda naują gyvenimą, bando pritaikyti tai, ką išmoko, ką atsinešė iš savo šeimų. Atsiranda vaikai, kurie tarsi tiltas sujungia sena ir nauja. Seneliai džiaugiasi anūkais, padeda vaikams juos auginti.

Švč. Trejybė, tai trys asmenys – Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia sujungti į vieną triasmenį Dievą. Kaskart darydami kryžiaus ženklą – Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mes išpažįstame esminį krikščionių tikėjimo slėpinį - mūsų Dievas yra vienas, bet trejybėje, trys dieviškieji asmenys viename Dieve. Ir šią bendrystę suvienija ne kas kita, kaip meilė. Iš meilės Dievas Tėvas niekada mūsų neapleidžia, iš meilės Dievo Sūnus – Jėzus Kristus mus išgelbėjo, iš meilės Šventoji Dvasia apsigyveno mumyse ir skatina mus tobulėti bei būti panašiais į Jėzų.

Mielieji, kai Dievas sutvėrė Adomą ir patalpino jį linksmybių rojuje, Jis pamatė, kad: „Negera žmogui būti vienam (...). Tuomet siuntė ant Adomo gilų miegą, o jam užmigus, išėmė vieną jo šonkaulį (...), padarė moteriškę ir ją atvedė pas Adomą. Ir Adomas tarė: „Ji bus vadinama Žmona, nes iš žmogaus paimta“. Todėl žmogus paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie savo moters; ir bus du viename kūne“(Pr 2,18; 21-24).

“Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus tebeišskiria“.(Mt 19,6)
Mieli broliai ir sesės, šie Kristaus žodžiai aiškiai apibrėžia šeimą – tai vienas neišardomas vienetas. Vyras ir žmona tarsi medžio kamienas, iš kurio išauga atžalos – jų vaikai.

Apaštalas Paulius kalbėjo: „Jūs moterys, būkite klusnios vyrams lyg, kad Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva, kaip Kristus yra Bažnyčios galva (...). Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save (...).Taigi, kiekvienas jūsų temyli žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą“.(Ef 5,22-23; 25;26)
Gal kiek naiviai ir keistai šiandien skamba šie apaštalo žodžiai? Juk moterys šiais laikais aktyviai kovoja už lygias teises, daugelyje sričių jos pasiekė ženklių laimėjimų.

Mielieji, tvirta ir stabili šeima, laimingi ir saugūs vaikai jaučiasi ten, kur tėvas jiems yra autoritetas, o mama palaiko jį. Tėvo santūrumas, išmintingas žodis, jo meilė ir rūpestis ilgam išlieka vaiko atminty. Vyro autoritetas vaikams daugiausiai priklauso nuo moters.

Štai kaip vienas bičiulis prisimena savo tėvą. Mes augome šeimoje penkiese – visi berniukai.
Mūsų tėtis buvo nepaprastai gražus, stiprus, energingas vyras. Jis švelniai mylėjo mamą, mokė ir mus ją mylėti. Tėčiui mes jautėm pagarbią baimę, didžiavomės juo ir šį pasididžiavimą ugdė mumyse mama. Ji nuolat atkreipdavo mūsų dėmesį į tai, koks mūsų tėtis išmintingas ir koks reikalingas visai šeimai, kaip sunku būtų be jo. Tėtis iš tiesų labai mylėjo savo šeimą, jis buvo gerbiamas dėl principingumo ir teisingumo. Jis buvo puikus mokytojas bei patarėjas ne tik mums, bet ir visiems, kurie kreipdavosi į jį.

Kai prisimenu savo tėvo meilę ir rūpestį mumis, man visada gaila tų jaunų žmonių, kurie iš savo tėvo to nepatyrė, kurie niekada nejautė charakterio jėgos, dorumo, energijos ir jautrumo, žodžiu viso to, ką galėjau jausti aš ir mano broliai.
Dabar mes patys sukūrėme šeimas, auginame savo vaikus ir, nors jų senelis ilsisi aukštame kalnely, mes stengiamės perduoti jiems tai, ką gavome iš savo tėvo.

Mieli tėčiai, šiandien kiekvienas pamąstykime:
– Koks aš esu vyras savo žmonai, ir tėvas savo vaikams? Ką galėčiau keisti savyje, kad tapčiau autoritetu, kuriuo norėtų sekti vaikai? Mieli vaikai, ar sugebate įvertinti tėvų pastangas ir padėkoti už jų meilę bei pasiaukojimą vardan jūsų ateities, jūsų džiaugsmo ir laimės?

Švč. Trejybė atspindi glaudžią meilę ir bendrystę, nuolat vienijančią Tėvą, Sūnų ir Dvasią. Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą, todėl esame kviečiami bendrystei vieni su kitais, kad veikdami kartu liudytume Kristų ir gyventume Evangelija. Krikščioniška šeima yra tos bendrystės mažytė ląstelė, nuo kurios priklauso visos bendruomenės gyvenimas. Dievas trokšta stiprios ir glaudžios vyro ir moters vienybės, kad ji galėtų tapti versme bendram vaisiui – jų kūdikiui.

Tad nuoširdžiai melsdamiesi, prašykime Šventosios Dvasios, kad sužadintų mūsų širdyse meilę, kuria Ji dalijasi su Tėvu ir Sūnumi. Ypač prašykime, kad suteiktų malonės dovanų čia susirinkusiems tėčiams, kad jie galėtų išlieti jiems dovanotą meilę savo šeimos nariams. Melskimės ir už savo mirusius tėvus, prašydami Dievo gailestingumo ir globos Dangaus karalystėje.

Taip pat prašykime sau Šventosios Trejybės malonės patirti Jos meilę ir dalytis ja su kitais. Amen.
 

                                Parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius