Šios dienos katechezės tema – šv. Mišios. Bandysime išsiaiškinti, kas yra Eucharistija, kada ir kaip ji buvo įsteigta, kokia jos reikšmė Bažnyčios gyvenime ir kokią vietą ji užima Dievo išganymo plane.

Pradžios knygoje rašoma: „Dievas septintąją dieną pabaigė savo darbą (...) ir ilsėjosi (...). Jis palaimino septintąją dieną ir ją pašventino“ (Pr 1,2 – 3).Vienas iš Dievo įsakymų, kuriuos Jis paskelbė Mozei ant Sinajaus kalno yra: „Švęsk Viešpaties dieną“. Todėl šabo dieną žydai atmena Dievo poilsį septintąją kūrimo dieną, taip pat Izraelio išlaisvinimą iš Egipto vergovės bei Dievo sandorą su savo tauta (plg. KBK, 450).

Jėzus pripažino šabo šventimą, paaiškindamas tikrąją jo prasmę: „Šabas padarytas žmogui, ne žmogus šabui“ (Mk 2,27). Krikščionys šabą pakeitė sekmadieniu, nes sekmadienis yra Kristaus prisikėlimo diena – pirmoji naujo pasaulio kūrimo diena. Krikščionys pašventina sekmadienį ir kitas iškilias Bažnyčios šventes, dalyvaudama Viešpaties Eucharistijoje, susilaikydami nuo veiklos, trukdančios garbinti Dievą ir trikdančios džiaugsmą bei būtiną dvasios ir kūno poilsį (plg. KBK santr., 453).

Eucharistija – tai tikroji Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūno ir Kraujo auka, kurią Jis įsteigė, kad per amžius, iki Jis ateis, tęstųsi Kryžiaus auka. Taip Kristus patikėjo Bažnyčiai savo Mirties ir Prisikėlimo atminimą. Eucharistija – tai vienybės ženklas, meilės ryšys, Velykų puota, per kurią prisimenamas Kristus, siela pripildoma malonės ir suteikiamas amžinojo gyvenimo laidas (KBK santr., 271).

Eucharistiją Kristus įsteigė Didįjį ketvirtadienį, „tą naktį, kurią buvo išduotas“ (1 Kor 11, 23), su savo apaštalais švęsdamas Paskutinę vakarinę. Tą naktį Kristus perkeitė duoną į savo Kūną, o vyną – į savo Kraują ir davė mokiniams valgyti bei gerti, sakydamas, kad šį veiksmą Jo atminimui jie darytų iki amžių pabaigos. Kiekvienų šv. Mišių metu kunigas kartoja Kristaus ištartus žodžius Paskutinės vakarienės metu. Taip Eucharistinė duona perkeičiama į mistinį Kristaus Kūną, o vynas – į Kristaus Kraują.

Kokią reikšmę turi Eucharistija Bažnyčios gyvenime? – Tai viso krikščioniškojo gyvenimo versmė ir viršūnė. Ji apima visą dvasinį Bažnyčios gėrį – patį Kristų, mūsų Velykas. Eucharistijoje tikintieji susivienija per Jėzų Kristų su dangiškuoju Tėvu ir jau dabar išgyvena amžinojo gyvenimo džiaugsmą Jo karalystėje. (plg. KBK santr., 274). Neišmatuojamas Eucharistijos sakramento turtingumas išreiškiamas įvairiais pavadinimais. Kiekvienas pavadinimas jį nusako vis kitokiu atžvilgiu.

Paminėsiu labiausiai paplitusius pavadinimus. Eucharistija, nes tai dėkojimas Dievui. Žodis „Eucharistija“ primena žydų laiminimo maldas, kurios – ypač valgant prie stalo – skelbia Dievo darbus: sukūrimą, atpirkimą ir pašventimą. (KBK, 1328).
Viešpaties vakarienė, nes tai Paskutinė vakarienė, kurią Viešpats kartu valgė su savo mokiniais kančios išvakarėse.

Duonos laužymas, nes šį žydų valgymo paprotį Jėzus panaudojo, laimindamas ir dalydamas duoną kaip stalo šeimininkas. Iš to laužymo mokiniai pažino Jį prisikėlusį. Duonos laužymu norima parodyti, kad visi, kurie valgo vieną tokią laužomą duoną – Kristų, susivienija su Juo ir sudaro vieną Kūną (KBK, 1329).

Šventoji auka, nes ji sutapatina vienintelę Išganytojo Kristaus auką ir drauge apima Bažnyčios auką; ji taip pat vadinama šventąja Mišių auka „šlovinimo auka”, dvasine auka, tyra ir šventa auka, nes ji atbaigia ir pranoksta visas Senosios Sandoros aukas (KBK, 1330).

Komunija, nes šiuo sakramentu mes vienijamės su Kristumi, kuris mus padaro savo Kūno ir Kraujo dalininkais, kad su Juo sudarytume vieną kūną (KBK, 1331).

Šventosios Mišios, nes liturgija, kurioje vyksta išganymo paslaptis, baigiasi tikinčiųjų pasiuntimu (misija), kad jie vykdytų Dievo valią savo kasdieniniame gyvenime. (KBK, 1332).

Mieli broliai ir seserys Kristuje, išeidamas iš šio pasaulio pas Tėvą, Kristus mums paliko Eucharistiją, būsimos garbės drauge su Juo laidą. Dalyvavimas Šventoje Aukoje mūsų širdį padaro panašią į Jo širdį, palaiko mūsų jėgas šio gyvenimo kelionėje, žadina ilgėtis amžinojo gyvenimo ir jau dabar vienija su Dangaus Bažnyčia, su Švenčiausiąja Mergele Marija ir visais šventaisiais.

Literatūra:
Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1996
Katalikų Bažnyčios Katekizmo santrauka, 2007
Šventas Raštas, Senasis Testamentas, 1990
Šventas Raštas, Naujasis testamentas, 2006