Su Švč. Mergelės Marijos asmeniu yra susijusių daug reikšmingų datų, iškilių švenčių Viena didžiausių bei daugiausia vilčių teikianti – Ėmimo į dangų šventė. Jei Marija, būdama žmogumi kaip ir kiekvienas mūsų buvo paimta į dangų, tai ir mes turime gyventi viltimi, kad Jėzus ir mus prikels ir pasiims į savo Tėvo karalystę. Juk Jis davė pažadą: „Tikėkite Dievą – tikėkite ir mane! Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, argi būčiau pasakęs: ‚Einu jums vietos paruošti!’? (Jn 14,1-2)“. Taigi viena vienintelė sąlyga – tikėti!

Mergelė Marija – tobuliausias tikėjimo Dievu pavyzdys. Su pasitikėjimu, didžiausiu nuolankumu, nė karto nesuabejojusi Dievo teisumu, Jo duotu pažadu: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu“ (LK 1,35). Marija įtikėjo, ištarusi „taip“ ji sutiko dalyvauti visos žmonijos išganyme.

Prisiminkime, koks sunkus, erškėčiuotas buvo Švč. Mergelės Marijos gyvenimo kelias. Reikėjo iškęsti kreivus kaimynų žvilgsnius, Juozapo svyravimą, tremtį, skausmą bei kančią regint kankinamą ir kruviną, nukankintą, mirštantį ant kryžiaus Sūnų. Kur gi ta žadėtoji Dievo galybė, pridengianti savo šešėliu? Mariją gelbėjo besąlygiškas tikėjimas, pasitikėjimas Dievu. Jei Dievo Sūnus prisiėmė kančią ir mirtį, vadinasi, to reikėjo žmonijos išganymui.

Apsidairykime aplinkui, ką gi matome? Kažkur bėgama, blaškomasi. Žmogus skuba, atsitolina nuo Dievo, nebelieka laiko nurimti, įsiklausyti į savo širdį, išgirsti Dievo žodį, Jo valią. Pasaulis bando įtikinti, jog nieko nėra pastovaus, nieko gero ir gražaus. Be gilaus tikėjimo žmogus praranda atsakomybę: „Nepatiko darbas – mesiu ir ieškosiu kito“. Net jeigu mėgstamas darbas, dažnas palieka jį, ieškodamas pelningesnio, lengvesnio. Jei iškilo sunkumai šeimoje, sakoma, kad nepasisekė santuoka, vyras ar žmona palieka sutuoktinį ir eina ieškoti kito partnerio. Ir taip sukasi karuselė, stumdama žmogų į neviltį, į nuodėmę.

Kas gelbsti tikintį žmogų, kai jį apima abejonės, kai jis pradeda svyruoti ir nepasitikėti Dievo galia? Tik malda. Nuoširdi, paprasta, nuolanki malda. Marijos malda Magnifikat – didžiausio nuolankumo malda Šventajame Rašte. Joje Marija išpažįsta Dievo galybę ir savo menkumą: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę“ (Lk 1,47-48). Marijos malda – tai didžio tikėjimo malda. Ji pasitikėjo Dievu: „Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso“(Lk 1,50). Ir visą gyvenimą nepaliovė tikėti Jo malone ir švelnumu.
Kai kasdien kreipiamės į Viešpatį malda, visada prisiminkime Marijos tikėjimą ir nuolankumą. Kartu su ja, Šventosios Dvasios padedami, mes taip pat galėsime skelbti, kad „didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra jo vardas!” (Lk 1,49). Su meile ir pasitikėjimu kreipkimės į mūsų dangiškąją Motiną!

– Marija, mokyk mus, kaip tu, savo gyvenimu liudyti tikėjimą Dievo žodžiu, pasitikėjimo Jo ištikimybe bei gailestingumu. Išmokyk ir mus, kaip tu, nuolankiai priimti Dievo dovanas ir leistis tavo Sūnaus Jėzaus būti mokomiems, kad mumyse niekada neužgęstų amžinojo gyvenimo viltis. Amen.