Aleliuja! Aleliuja! -gaudžia bažnyčių varpai. Aleliuja! Aleliuja! - džiaugsmingai gieda mūsų širdys susiliedamos su angelų chorais danguje.Aleliuja! Aleliuja! Kristus kėlės, mirtis krito! - veržiasi giesmė iš mūsų lūpų ir skrieja tolyn, suvienydama mus su viso pasaulio tikinčiaisiais. Viešpatie, Tu esi Prisikėlimaa ir Gyvenimas! - tariame kiekvienas, kuris šventai tikim, kad Jis gyvas, Jis yra čia ir dabar.

Veltui stengėsi ir dabar stengiasi skeptikai atmesti Kristaus prisikėlimą. Pirmieji priešai – aukštieji kunigai, Rašto aiškintojai bei fariziejai papirko sargybinius ir liepė paskelbti, kad Kristaus mokiniai pavogė Jo kūną. Kiti atmeta prisikėlimą, atsieit to neįmanoma įrodyti. Tretieji atmeta iš baimės, nes įtikėjusį žmogų sunku valdyti. Tikintis žmogus yra laisvas, jis tiki Dievo galia, pasitiki Juo ir žemiškojo pasaulio gundymai jo nevilioja. Tikintis žmogus stiprus dvasia, jį sunku pavergti ir priversti pataikauti blogiui. Tai daug kam nepatinka, ypač biznio pasauliui, nes gyvenantį Kristaus šviesoje sunku suvilioti narkotikais, svaigalais, paleistuvystėmis ir kitomis žmogaus orumą žeminančiomis priemonėmis.

Mūsų pirmųjų tėvų nuodėmė buvo atskyrusi žmoniją nuo Dievo. Kristus atnašavo Dievui auką, kuri ištrynė praeities, dabarties ir ateities nusikaltimus. Apaštalas Paulius laiške žydams rašė: „Jis tai padarė vieną kartą, aukodamas pats save“ (Žyd 7,27). „Nuo dabar žmonės gali žengti „per jį į Dievą“, pasitikėdami amžinu jo užtarimu“ (Žyd 7,25).
Ar reikia įrodinėti šių žodžių teisingumą? Ar reikia įrodinėti Dievo egzistavimą, Jo meilę, Jo Sūnaus auką už mus? Tai reikia išgyventi savo asmeniniu patyrimu, kaip tai išgyveno pirmieji mokiniai.

Didžiąją savaitę Evangelijų skaitiniai liudijo, kokie bailūs ir nedrąsūs buvo mokiniai, kaip jie išsilakstė, Petras net tris kartus išsižadėjo, išvydus kankinamą, žeminamą ir kryžiuojamą jų Mokytoją. Apaštalų darbai ir laiškai liudija, kaip visi jie pasikeičia po Kristaus prisikėlimo. Jie tampa bebaimiais Kristaus prisikėlimo liudytojais, Jo mokslo skelbėjais. Ryškiausias pavyzdys yra fariziejų oligarchas Saulius, būsimasis apaštalas Paulius, kuris buvo vienas aršiausių kovotojų prieš Kristaus sekėjus. Po susitikimo su Kristumi Damasko kelyje, jis tapo uoliu Kristaus prisikėlimo liudytoju. Savo laiškuose šis šventasis rašė: „Aš tapau Evangelijos tarnu dėl Dievo malonės dvasios“. (Ef 3,7). „ Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus“. (Gal 2,20).  Ypač reikšmingi jo žodžiai: „O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas“. ( Kor 15,14).

Mieli tikintieji, iš visos širdies sveikindamas jus su Šv. Velykomis, linkiu kiekvienam išgyventi Dievo artumą, Jo meilę ir gailestingumą. Tegul kiekvienam džiaugsmingas „Aleliuja! gražina prarastą viltį, žadina norą gyventi, mylėti, kurti ir nuolankiai tarnauti žmonėms kaip moko Kristus.

Būkime tikraisiais Jėzaus Kristaus draugais, Jo idėjų skelbėjais, vadinasi būkime kovotojais už gyvybę, už šviesą, už meilę, už tiesą, už gėrį ir gyvenkime amžinojo gyvenimo viltimi.