2007-08-15

Daugiau kaip prieš pusmetį su grupe buvau išvykęs į piligriminę kelionę po Šventąją Žemę. Ten, vaikščiojant Kristaus keliais, meldžiantis, beveik kasdien aukojant šv. Mišias, išgyvenau nenusakomą artumo jausmą su mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi kuris iš esmės perkeitė mano supratimą apie tai, kas iki tol atrodė „normalu“, įprasta, kasdieniška. Tas begalinis Dievo artumo pojūtis nepalieka iki šiol, nepaisant kasdienybės rūpesčių, gyvenimo rutinos. Ir šiandien gyvai prieš akis iškyla nuostabios vietos, puikūs gamtovaizdžiai, senovę primenantys griuvėsiai, išlikusios autentiškos uolos, vadinamos grotomis, kur vyko svarbiausi įvykiai, kur yra mūsų tikėjimo pradžių pradžia.

Šiandien Evangelijoje skaitėme apie Marijos apsilankymą pas Elzbietą. Ain Karime netoli šaltinio, kur įvyko susitikimas pastatyta puošni Apsilankymo bažnyčia. Bažnyčios šventoriuje, ant specialių plokščių daugeliu kalbų, tarp jų ir lietuviškai, užrašyta Marijos giesmė „Magnifikat“, kurią skaičiau ypatingai išgyvendamas Marijos nuolankumą, jos išmintį ir tikėjimą Dievu. Betlėjuje labai prasmingas žemas, siauras įėjimas Į Jėzaus Gimimo baziliką. Jis simbolizuoja tai, kad ten, kur Dievas nusižemino tapdamas vienu iš mūsų, žmogus turi įžengti su nuolankumu, kurį išoriškai išreiškia pasilenkdamas. Kristaus gimimą primena grota po presbiterija. Šioje grotoje stovi altorius, o po juo sidabrinė žvaigždė su lotynišku užrašu: „Čia iš Mergelės Marijos gimė Jėzus Kristus“.

Per šimtmečius nuo lempų šviesų aprūkusi grota atrodo niūrokai, tačiau tai dar labiau leidžia išgyventi anų laikų dvasią, giliau pajusti džiugią ir šviesią Dievo atėjimo į pasaulį akimirką. Šį jausmą dar labiau sustiprina Piemenų laukas, į kurį atvykome prietemoje. Ten pastatyta puošni koplyčia.

Kiekviena vieta susijusi su Kristaus gimimu neatsiejama nuo visų mūsų Motinos Mergelės Marijos, mes Marija yra Kristaus paslaptyje jau prieš pasaulio sutvėrimą. Ji yra toji, kurią Tėvas išsirinko kaip savo sūnaus Įsikūnijimo Motiną, o drauge su Tėvu ir Sūnus ją išsirenka. Marija ypatingu ir išimtinu būdu yra susivienijusi su Kristumi ir nuo amžių yra mylima per Dievo mylimiausiąjį Sūnų. Dėkingumo ir pasididžiavimo Marija jausmas, kuris sustiprėjo Marijos Užmigimo bažnyčioje ir lydėjo visą piligrimystės kelią, neišnyko iki šiol.

Juk tai ji, Marija, parodė mums nuolankumo, visiško pasitikėjimo Dievu pavyzdį. Ji nesvyruodama įtikėjo Dievo žodžiu, priėmė jį, tvirtai ištarė: „Štai aš, Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1,38).
Ir Ji pagimdė pasauliui Mesiją – Išganytoją Jėzų Kristų.

Pirmajame skaitinyje iš Apreiškimo šv. apaštalui Jonui skaitėme apie moterį, kuri buvo „apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“. (Apr 12,1). “Ir ji pagimdė sūnų, berniuką, kuriam skirta ganyti visas tautas“ (Apr 12,5). Tai ne tik simbolizuoja mergelę Mariją, bet ir rodo būsimą Bažnyčios pergalę. Per Mariją Dievas parodo, kokia garbė ir išaukštinimas numatytas visai kūrinijai. Dievo Motina Marija viską laimėjo tikėjimu ir nuolankumu. Viešpačiui patinka nuolankiausieji. „Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso. Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido išdidžios širdies žmones“ (Lk 1,50-51), - girdėjome Marijos giesmėje.

Marijos Ėmimas į dangų mums visiems teikia viltį, kad ir mes būsim išganyti. Apie tai apaštalas Paulius laiške tesalonikiečiams rašė: „Mes norime, broliai, kad Jūs žinotumėte tiesą apie užmiegančius ir nenusimintumėte kaip tie, kurie neturi vilties. Jeigu tikime, kad Jėzus numirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo susivieniję su Jėzumi, atsives kartu su juo“ (1 Tos 4,13-14). Marija įtikėjo patirsianti Dievo pažadų išsipildymą ir todėl „baigusi savo žemiškąjį gyvenimą su kūnu ir siela buvo paimta į dangaus garbę; ten ji jau dalyvauja savo Sūnaus prisikėlimo garbėje, pranokdama būsimą visų Jo kūno narių prisikėlimą“ (KBK, 974) – taip rašoma Katalikų Bažnyčios Katekizme.

Mes visi esame Dievo pašaukti būti tyri ir šventi, kokia buvo Marija. Ir kiekvienas, kuris pasitiki Dievo pažadais, kaip Marija galų gale džiaugsis danguje, paimtas su kūnu ir siela, kaip mylimas Dievo vaikas.

Mieli broliai ir sesės Kristuje, nuoširdžia malda prašykime visų mūsų Motinos Marijos išmokyti mus, kaip ji savo gyvenimu liudyti tikėjimą Dievo žodžiu, pasitikėti Jo pažadais, nuolankiai priimti Jo dovanas, niekada nesuabejoti Viešpaties gailestingumu, kad drauge su ja ir visais angelais bei šventaisiais galėtume amžinai garbinti ir šlovinti mūsų Viešpatį Dangaus ir Žemės kūrėją Jo dangiškoje karalystėje. Amen.

                                    Parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius