Pirmasis sekmadienis po Velykų, užbaigiantis Viešpaties Prisikėlimo aštuonių dienų šventę, atskleidžia, kaip glaudžiai velykinis Atpirkimo slėpinys susijęs su Dievo Gailestingumo slėpiniu. Juk Kristaus kančia, mirtis ir prisikėlimas yra didžiausias gailestingosios Dievo meilės apsireiškimas. Tačiau Dievo Gailestingumo šventė – ne vien ypatinga šio Dievo slėpinio garbinimo diena. Tai – didžios malonės metas visiems žmonėms. Trokštu,– kalbėjo Jėzus,– kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis visoms sieloms, o ypač – vargšams nusidėjėliams. [...] Nepaisant mano skausmingos kančios, sielos žūsta. Tad aš joms suteikiu paskutinę viltį – savo Gailestingumo šventę. [...] Kas tądien prisiartins prie Gyvybės versmės, gaus visišką savo kalčių ir bausmių atleidimą. [...] Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo įsčios, ir sieloms, kurios prisiartins prie mano gailestingumo šaltinio, aš išliesiu visą malonių vandenyną. [...] Tegul nė viena siela nebijo prisiartinti prie manęs, net jeigu jos nuodėmės būtų kaip purpuras(kun. P. Narijauskas).