|
|||||||||
Įvykiai
Didysis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis. Naujų Kryžiaus kelio stočių pašventinimas paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje (2012 04 05 - 2012 04 08)Paskelbta: 2012-04-06
Balandžio 5-ąją, Did. ketvirtadienį, 18.00 val. paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje buvo aukojamos Paskutinės vakarienės šv. Mišios, kuriomis prasidėjo Velykų tridienis. Mišioms vadovavo parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius, pamaldų eigą aiškino vikaras kun. Audrius Martusevičius. Homilijoje klebonas akcentavo svarbiausius Paskutinės vakarienės momentus, kai Kristus atsisveikino su savo mokiniais, žinodamas, jog bus Judo išduotas ir pasmerktas žiauriausiai, labiausiai žeminančiai mirčiai ant kryžiaus, Eucharistijos ir Kunigystės įsteigimą, Kristaus meilę išreikštą kojų plovimu mokiniams. „Didysis ketvirtadienis... Tai įžanga į Kristaus Kančios dieną, kuria prasideda Didysis tridienis, tai skausmingas Kristaus atsisveikinimas su pačiais artimiausiais žmonėmis. Per Paskutiniąją vakarienę begalinę meilę saviems Kristus parodė, pirmiausia nuplaudamas jiems kojas, tuo pačiu parodydamas jiems meilės ir nuolankumo pavyzdį:“ Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs taip darytume, kaip aš jums dariau“ (Jn 13,15).Jis pakvietė apaštalus kartu ir mus visus tarpusavio meilei, pasiaukojimui vardan kito, nuolatiniam apsivalymui nuo nuodėmės ir rūpinimuisi sielos tyrumu". Pabaigoje klebonas kvietė pamąstyti: „Ar aš esu tas, kuris vertas Kristaus begalinės meilės, ar aš esu patrauktųjų tarpe ir ką dar turėčiau padaryti, kad būčiau vertas viso šito?“ Nutilus vargonams, Paskutinės vakarienės šv. Mišios baigėsi iškilminga procesija, kurioje Švč. Sakramentas buvo perneštas į Švč. Sakramento koplyčią. Tikintieji tyloje dar ilgai adoravo Eucharistinį Jėzų. O Kristau! Tegul Tavo meilė ir nusižeminimas būna mums pavyzdžiu einant prie Dievo stalo.
Balandžio 6 d. Did. penktadienio Kristaus Kančios pamaldos parapijoje prasidėjo 17.00 val. einat Kryžiaus kelius ir šventinant naujas Kryžiaus kelių stotis. Pamaldoms vadovavo klebonas mons. V. Grigaravičius, procesijoje dalyvavo vikaras kun. Nerijus Šmerauskas, parapijos jaunimas, giedojo Sumos choras. Kiti kunigai tuo metu klausė išpažinčių. Baigus šią pamaldų dalį, klebonas pasidžiaugė, kad Kryžiaus kelio stotys, tai nuostabi dovana Bažnyčiai, kurios laukėme eilę metų. Monsinjoras įteikė padėkos raštus autoriui Juozui Vosyliui ir visiems, dosniai aukojusiems šioms Kryžiaus kelio stotims. Juozas Vosylius išsamiai papasakojo kaip gimė šis šedevras taip nuostabiai tinkantis mūsų bažnyčiai. Jis nuoširdžiai prisipažino, kad jam buvo didelė garbė ir atsakomybė nutapyti šias Kryžiaus kelio stotis, padėkojo klebonui, komisijai, kurie įvertino jo darbą ir akcentavo esminius dalykus. Kryžiaus kelio stotyse vyrauja dvi zonos: juoda ir balta (šviesa ir tamsa) Juoda spalva (tamsa) tarsi užvaldo Kristų ir jo žmones. Viešpačiui teko susidurti su tamsybių siautėjimu. Skiriamoji linija tarp šviesos ir tamsos yra žaibo (kraujo ) linija. Erškėčių vainikas kiekvienoje stotyje yra skirtingas, tai blogio įvairovė. Vidinio dramatizmo veiksmą vystė per rankų, kojų judesius. Tapydamas veidą, autorius prisiminė Turino drobulę, nenusakoma kančia veide, neįmanoma suskaičiuoti žaizdų. Padėkos žodį autoriui ir klebonui tarė prof. Laima Šinkūnaitė. Pagrindinėms vakaro pamaldoms patarnautojai, dvylika vyrų ir klebonas prie altoriaus atėjo procesijoje. Monsinjoras atsigulė kryžiumi prieš altorių, tuo primindamas Kristaus kančią. Pamaldų eigą komentavo vikaras kun. Audrius Martusevičius. Evangeliją pagal Joną klebonui padėjo skaityti aktorius Egidijus Stancikas ir Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šležas. Homilijoje mons. V. Grigaravičius akcentavo žmogaus žiaurumą, kuriam dažnai nusakyti trūksta žodžių ir fantazijos. Tačiau jokia žmogaus kančia, joks skausmas negali prilygti tam, ką patyrė Jėzus Kristus vardan žmogaus išganymo. Baigdamas klebonas kvietė, kad ne tik šiandien, bet kiekvieną kartą su meile ir begaliniu dėkingumu artinkimės prie Nukryžiuotojo Jėzaus, prašydami Šventosios Dvasios padėti labiau gailėtis už savo nuodėmes, kurios dar vis iki šių dienų iš naujo atveria Kristaus žaizdas. Po to sekė Kryžiaus pagarbinimo apeigos ir Švč. Šakramento pernešimas į Kristaus kapo vietą. Balandžio 7 d. Velyknaktis prasidėjo 20.00 val. Žiburių liturgija. Velyknakčio liturgijai vadovavęs parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius šventoriuje pašventino ugnį, nuo užkurto laužo užžiebė velykinę žvakę. Ją iškėlęs procesijos priešakyje žengė vidun į tamsoje skendinčią bažnyčią giedodamas „Kristus mums šviečia", o tikintieji tuo metu prisidegė žvakes nuo jo laikomos velykinės žvakės. Vikaras kun. Nerijus Šmerauskas perskaitė Epistolę iš šv. apaštalo Pauliaus laiško romiečiams, prof. kan. Robertas Pukenis – Evangeliją pagal Morkų, o klebonas mons. Vytautas Grigaravičius perskaitė Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ Velykinį sveikinimą tikintiesiems. Krikšto liturgiją įprasmino du krikštijami katechumenai. Palaiminamas vanduo, panardinant į jį Velykų žvakę, kuriuo krikštijami krikštijamieji: Aurelius ir Ieva. Kiekvienam iš krikštijamųjų klebonas įteikė po uždegtą žvakę. Visi esantys bažnyčioje dar kartą užsidegė savo žvakes, kad atnaujintų savo Krikšto pažadus. Užbaigus Eucharistijos liturgiją, kurią drauge su klebonu koncelebravo parapijos kunigai, monsinjoras pasveikino naujai pakrikštytuosius bei visus tikinčiuosius sulaukus šventų Velykų. Balandžio 8 d. Velykų sekmadienio rytą iškilmingas šv. Mišias koncelebravo klebonas mons. V. Grigaravičius. Šv. Mišių auką pagyvino iškilminga Eucharistinė procesija, kuri dėl blogo oro, vyko pačioje bažnyčioje ir jungtinio Kauno KTU „Jaunystės“ bei parapijos Sumos chorų giedamos giesmės. Baigiantis šv. Mišioms monsinjoras V. Grigaravičius pasveikino susirinkusius, palinkėjo gražių, prasmingų Šv. Velykų, meilės, santarvės šeimoje. Jis kvietė nuoširdžiai nusišypsoti, paspausti vieni kitiems rankas ir pasisveikinti: „Su Viešpaties Prisikėlimo švente, su Šv. Velykomis!“. Bažnyčioje pasigirdo šurmulys ir linkėjimai.
Kristaus Prisikėlimo parapijos informacija
|
|||||||||
|