Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Šv. Mišios už mūsų visų mylimą Živilę prieš vienerius metus iškeliavusią pas Viešpatį (2019-07-30)

Paskelbta: 2019-08-26


Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad liepos 20 d., dalyvaujant parapijos jaunų šeimų stovykloje, galėjome nuvykti į Šilalę, kur buvo aukojamos Šv. Mišios prisimenant Dariaus žmoną, mūsų visų mylimą Živilę prieš metus iškeliavusią pas Viešpatį.

Šeimos aktyviai dalyvavo šv. Mišių šventime, skelbiant Dievo Žodį ir meldžiantis visuotinėje maldoje amžinos rambės a. a. Mamytei Živilei, kad ji džiaugtųsi Viešpaties šviesos spinduliuose amžinai. Meldėme Dievo paguodos ir stiprybės jos vyrui Dariui su vaikučiais bei visiems artimiesiems, nes „VIEŠPATS surengs šiame kalne visoms tautoms puotą su skaniausiais valgiais, puotą su rinktiniais vynais“ ir „Jis visiems laikams sunaikins mirtį. Viešpats DIEVAS nušluostys ašaras nuo visų veidų“ (Iz. 25, 6. 8).

Giliai jaudinantis momentas buvo kai a. a. Živilės vyras su sūnumi nešė duonos ir vyno atnašą, o dukrytė – degančią žvakutę už Mamytę, kad jų ilgesys ir meilė pasiektų Mamytę ir Dievą. Tuo būdu jie sudėjo visą savo ir mūsų visų padėką Dievui už Mamytės - Žmonos meilę jiems. Visi kartu įsijungėme į mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Auką, kuri suvienijo mus ne tik tarpusavyje, bet ir su visais mūsų mirusiaisiais amžinybėje kaip Visuotinę Bažnyčią. Dėkojome Dievui už begalinę meilę ir meldėme, kad suprastume Kristaus didžią auką ir meilę mums bei jo begalinį troškimą susivienyti su kiekvienu iš mūsų Šventojoje Komunijoje, kad mes visi BŪTUME VIENA JAME ir mylėtume vienas kitą taip kaip Jėzus Kristus mus mylėjo.


Esu dėkinga už pasiūlymą man paskelbti Dievo Žodį. Dažnai prisimenu a.a Živilę karts nuo karto mielai besibičiuliaujančios šeimų ratelio susitikimuose, renginiuose, prisimenu ją, kaip be galo tvirtą, stiprią, drąsią, visa širdimi mylinčią Dievą asmenybę.... Iki šiol išlikęs prisiminimas apie tai, kaip sunkios ligos palaužta, ji viltingai, su begaline meile liudijo tikėjimą Kristumi, Jo gailestingumu.... Mano skelbtame skaitinyje iš pirmojo Jono laiško (1 Jn 3, 1–2. 21–24) girdime žodžius apie Dievo vaikų gyvenimą: „Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad kai pasirodys, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra”.

Nuoširdžiai tikiu, kad būtent dabar Živilė yra apglėbta Dievo meilės ir regi Jį tokį, koks Jis yra…. Šie prasmingi žodžiai, mane įkvepia, sustiprina troškimą dar giliau pažinti Kristų, priimti Jo valią ir drąsiai skelbti: “Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame!” O kaip gera buvo sugrįžti į stovyklą, kurioje mūsų laukė būrys vaikučių su tėveliais su gardžiais pietumis, kad galėtume visi kartu susėdę pasidžiaugti visų gerumu, rūpestingumu ir bendryste. Juk mes visi esame Visuotinės Bažnyčios dalis, kurio centras ir galva yra mūsų Viešpats Jėzus Kristus! ....

Iš šeimų stovyklos sugrįžome su geriausias ir gražiausias prisiminimas - šeimų bendrystė tarpusavyje. Labai pradžiugino žmonių geranoriškumas atliekant maisto ruošimą, tvarkymąsi, vaikučių įtraukimas į įvairias veiklas, o kartais net ir paglobojimas tėveliams nesant šalia.

Gaila, kad šį kartą pritrūko laiko visų tėvelių susėdimui kartu. Labai norėjosi išgirsti asmeniškų liudijimų, arba tiesiog - geriau pažinti vieni kitus. Vaikams labiausiai patiko, žinoma, žaidimų ir maudynių laikas. Simonas dar turbūt niekad nebuvo toks maloniai nuvargęs nuo krepšinio ir kitų sportinių žaidimų... O Gabrielei labiausiai patiko galimybė bendrauti ir žaisti su kitomis mergaitėmis. Labai liūdėjo, kai turėjome išvažiuoti, nes jau buvo susidraugavę ir labai gražiai žaidė su Kotryna ir kitomis vyresnėmis mergaitėmis. Joms patiko giedoti giesmeles. Nors dar ir nelabai pavyko įsiminti visų giesmelių žodžius, bet giedant mums abiem su Gabriele kartu, matau, kaip džiūgauja jos širdelė. Taip pat labai patiko vakaro katechezė vaikučiams. Juose tiesiog spinduliavo gerumas, džiaugsmas ir Dievo meilė....

Nuoširdus ačiū s. Ramutei už neįkainojamą nuolatinį rūpestį ir pastangas sutelkti šeimas bendrystei. Tai didžiulė dovana mums visiems... Ačiū!

                                                             Kristina Gelažnikienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015