Gerbiamieji gimnazijos vadovai, mokytojai, svečiai, mieli abiturientai, tėveliai, man nepaprastai džiugu, kad jūs, kaip viena didelė šeima, atėjote į Dievo namus padėkoti Viešpačiui už gausias malones, kurias patyrėte per ketverius bendrystės metus gimnazijoje. Atėjote ne tik padėkoti, pašlovinti Dievą, bet susikaupti pasitinkant dar vieną rimtą išbandymą – brandos egzaminus, kurie galbūt nulems tolimesnį gyvenimą.

Evangelijoje Jėzus sėdinčio prie kelio aklojo klausia: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ (Mk 10,51). Šventajame Rašte kelias, tai troškimų ugdymas, kad žinotume, ko prašyti. Aklasis elgeta vaizduoja kiekvieną iš mūsų, kai esame apsisprendimo kelyje, kai mūsų mintys blaškosi tarsi tamsoje nerasdamas teisingos krypties. Tą patį klausimą: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ Jėzus užduoda kas dieną, kas rytą, kiekvieną kartą, kai apsisprendimo akimirką šaukiamės Jo pagalbos.

Mieli abiturientai, šiandien jūs tarsi aklasis Bartimiejus, stovite pasirinkimo kryžkelėje. Jūsų širdyje nerimas ir, nežinia, galbūt net baimė – tai ir yra tamsa, kurioje klajojate nerasdami teisingos krypties. Mūsų katalikų, išsigelbėjimas yra pasitikėjimas Dievu, per maldą kreipiamės į Jį prašydami padėti atpažinti, kokiai pašaukimo misijai esu pakviestas į šį pasaulį. Mūsų svajonės, intensyvus mąstymas apie jų įgyvendinimą, tai ir yra malda, bendravimas su Dievu, nors galbūt taip ir nemanote.

Žinomas milijardierius Henry Fordas, kuris įkūrė vieną didžiausių automobilių įmonę, dalijasi tokia savo patirtimi. Pirmiausia, savo mintyse aš piešdavau automobilį, kurį norėjau sukurti daugeliui prieinama kaina. Po intensyvaus mąstymo, svarstymų, mintyse sukurtą eskizą perkeldavau ant popieriaus lapo. Vėliau mano mintyse sukosi žema automobilio kaina, kuri leistų tūkstančiams žmonių jį įsigyti. Taip Fordo vizija tapo realybe. Taigi , vienas svarbiausių faktorių sėkmingam gyvenimui yra turėti svajonę, kurią širdyje įžiebia pats Dievas per mumyse veikiančią Šventąją Dvasią. Ši svajonė padiktuoja aiškų, apibrėžtą gyvenimo tikslą.

Vienas svarbiausių gyvenimo tikslų turėtų būti – pažinti Dievą. Ne tik žinoti, kad Dievas yra, bet pažinti Jį, nes tik taip sugebėsime atpažinti Jo planą mūsų gyvenimui, tik tokiu būdu sugebėsime jį įgyvendinti. Tik taip gyvenimas tampa prasmingesnis, sėkmingesnis, įdomesnis. Tik taip žmogus gali nugyventi visavertį ir laimingą gyvenimą. Kitas sėkmingo gyvenimo faktorius – drąsa ir ryžtas neatidėliojant imtis darbo.

Žinomas amerikiečių psichologijos mokslų daktaras Vainas Dyjeris (Wayne. Dyer), parašęs trylika psichologijos knygų, tris vadovėlius prisipažino, kad gyvenime vadovavosi žinomu Tomo Edisono posakiu: „Genijus yra vienas procentas įkvėpimo ir devyniasdešimt devyni procentai darbo“ bei J. V. Gėtės eilutė iš jo veikalo „Faustas“: „Pradėk, ir darbas pasibaigs!“

Minėtas psichologas sakė, kad jis niekada neprisiekinėdavo, neduodavo pažadų, kad baigs pradėtą darbą, bet neatidėliodamas jį pradėdavo. Tokiu būdų įsitikindavo, kad „drąsoje iš tiesų glūdi jėga, magija bei genijus, nes pradėjęs (...) rašyti nejučia užbaigdavo darbą“.

Taigi, mieli abiturientai, neatsisakykite širdyje užgimusios svajonės, drąsiai ryžkitės ją įgyvendinti, nes Dievas kiekvieną apdovanojo talentais, kurio pakanka tam, kad sugebėtumėte įgyvendinti Jo skirtą, būtent jums misiją žemėje.

Baigdamas noriu pasiūlyti kas vakarą sukalbėti padėkos maldą. Viešpatie, dėkoju tau už draugus, ir, kad nepamiršau tų, kuriuos slegia vienatvė. Viešpatie, dėkoju Tau už sveikatą ir, kad nepamiršau tų, kurie prikaustyti prie ligos patalo. Viešpatie, dėkoju tau už laisvę rinktis ir, kad nepamiršau beteisių. Viešpatie, tegul visa tai, ko nepamiršau skatina geriau ir nuoširdžiau dirbti, o Tavo suteiktos dovanos tepasitarnauja visiems ir bendrojo gėrio kūrimui. Amen.