Brangūs broliai ir seserys Kristuje, šio sekmadienio iškilmė – Šventojo Kryžiaus išaukštinimas kviečia mus naujai pažvelgti į Nukryžiuotąjį, į Jo auką už mūsų nuodėmės, kaip apaštalas Paulius tvirtina: „Kristus Jėzus, turėdamas Dievo prigimtį (...) nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2,6.8).

Gyvenime mes daug kur matome kryžių su Nukryžiuotoju, pradedant bažnyčių altoriais, namų sienomis, pakelėmis, baigiant kryželiais ant kaklo. Tačiau kaip žiūrime į kryžių? Galbūt net nepažvelgiame į jį, nes per daug priprato akys, širdis nebejaučia kryžiaus didybės ir nemato jame išsigelbėjimo šaltinio. Mes nebejaučiame Kristaus kančios, Jo baisios mirties, galbūt ir todėl, kad Nukryžiuotasis dažniausiai vaizduojamas atletiškas, raumeningas, be skausmo šešėlio veide.

Šiandien mes kviečiami pažvelgti į kryžių kaip į atpirkimo įrankį. Pirmasis skaitinys iš Skaičių knygos primena izraelitus dykumoje, kurie murmėjo prieš Dievą. „Tada Viešpats užleido tautą nuodingomis gyvatėmis, jos ėmė gelti žmones, ir daug izraelitų mirė“ (Sk. 21,5) Mozės iškeltas žaltys tapo izraelitams ne šiaip simbolis, o vienintelė viltis išsigelbėti. Jie pripažino nusidėję, todėl buvo įgelti ir jų žvilgsnis į iškeltą žaltį reiškė pasitikėjimą Dievo gailestingumu. Iškeltas žaltys, tai provaizdis kryžiaus ant kurio buvo iškeltas Jėzus.

Šv. Paulius korintiečiams rašė: „Žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einant į išganymą, jis yra Dievo galybė“ (1 Kor 1,18). Jei į kryžių žvelgsime Dvasios akimis, įtikėję į Kristaus prisikėlimą, tai per jį patirsime pergalę ir triumfą.

Vienas dvyliktojo amžiaus benediktinų abatas rašė: „Mes garbiname kryžių, nes jis yra tikėjimo sergėtojas, vilties stiprintojas bei meilės sostas. Tai gailestingumo ženklas, atleidimo įrodymas, malonės įrankis bei taikos vėliava. Mes garbiname kryžių, nes jis sunaikino mūsų puikybę, nušlavė pavydą, atpirko nuodėmes ir išgelbėjo mus nuo pasmerkimo“ (Abatas Ruperto iš Doico).

Tad su pasitikėjimu žvelkime į kryžių, nes Jėzus dėl mūsų išgelbėjimo prisiėmė mirtį ant kryžiaus. Evangelijoje girdėjome Jo žodžius: „Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3,14).

Apaštalo Jono trečio skyriaus, 16 eilutė „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo Viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3,16) tegul įsirėžia į kiekvieno mūsų sąmonę, tegul pasiekia giliausias širdies gelmes ir kiekvieną kartą žvelgiant į kryžių išgyvenkime Dievo malonės begalybę.

Mielieji, galbūt kas nors iš mūsų turite abejonių, galbūt jus slegia įsisenėjusi nuodėmė ir vidinis balsas neleidžia išsivaduoti iš kaltės bei beviltiškumo jausmo, neleidžia prisiartinti prie klausyklos ir išsivaduoti iš slegiančios naštos. Atminkite tik per Jėzaus kryžių nugalėsite save, patirsite pergalę, nes Jis veda mus į naują dieną, naują viltį, naują džiaugsmą.

Šiandien parapijoje, šią Kryžiaus išaukštinimo šventę, 11.00 val. vyks M. Marijos Gimimo atlaidai. Marija labiausiai palaiminta ir apdovanota malonėmis iš visų Dievo kūrinių. Ji yra vienatinio Dievo Sūnaus Motina. Marija džiaugėsi Dievo planu per ją pasauliui duoti Išganytoją. Kartu sekdama Kristumi pažino pačius giliausius žmogaus skausmus. Tačiau ji neišsigando , nepasitraukė, gyveno viltimi. Jai stovinčiai po kryžiumi, Jėzus pavedė būti visos žmonijos motina, todėl, jei mums stinga drąsos, kreipkimės į Motiną Mariją, prašykime jos pagalbos, tvirtumo ir pasiryžimo nuoširdžiai atgailai.
Kiekviena iškilmė, kiekvienas reikšmingas Bažnyčios minėjimas yra priminimas, kad nuolat ir nuolat siektume ne tik žinoti faktus, bet giliau pažinti tiesą apie Dievą, Jo Sūnų ir juos vienijančią Šventąją Dvasią. Ne tik pažinti, bet gyventi, jaučiant Dievo artumą, Jo meilę ir gailestingumą.

„Drąsos! Nebijokite! Tai aš! Ateikite pas mane visi, kurie alkstate tiesos, kurie esate nuodėmės prislėgti, kurie esate vieniši ir apleisti. Ateikite visi – aš jus atgaivinsiu!“ – kviečia Kristus žvelgdamas į kiekvieną asmeniškai nuo kryžiaus medžio. Amen.