„Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai“ (Apd 2,32), - girdėjome pirmajame skaitinyje iš Apaštalų darbų.
Kristaus Prisikėlimas reiškia daugiau nei mirusio Lozoriaus, net keturias dienas išbuvusio kape, kūno atgaivinimas. Lozorius buvo tik laikinai gražintas žemiškajam gyvenimui. Jis gyveno ir vėl mirė. Kristaus Prisikėlimas, tai ne šiaip mirusiojo grįžimas į gyvenimą – tai gyvenimo naujumas, perkeičiantis visą žmonijos istoriją. II-jo amžiaus vyskupas Melitonas aiškino: „Jėzus buvo užmuštas kaip avinėlis, prisikėlė kaip Dievas. Jis buvo kaip avis vedama pjauti, tačiau nebuvo avis. Jis tylėjo kaip ėriukas, tačiau nebuvo ėriukas. Avinėlis užleido vietą Dievui, avis žmogui, o šis yra Kristus, pripildęs visą kūriniją. Avinėlio paaukojimas, Paschos šventimas ir Įstatymas išsipildė Jėzuje Kristuje“. Taip rašė II-ojo amžiaus vyskupas.
Kristaus Prisikėlimas tapo centriniu krikščionybės tikėjimo slėpiniu. Apaštalas Paulius laiške korintiečiams rašo: „Jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas“ (Kor 15,14). „Bet dabar Kristus yra tikrai prikeltas iš numirusių, kaip užmigusiųjų pirmagimis“ (Kor 15,20), Prisikėlimu Jėzus įveikė mirties galybę ir visiems mums suteikė prisikėlimo viltį.

Apaštalas Paulius tvirtina: „Pergalė sunaikino mirtį! Kurgi mirtie tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?! Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga – įstatymas. Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų“ ( 1 Kor 15, 54-57). Taigi, Jėzaus mirtis – tai mūsų mirtis nuodėmei. Jo Prisikėlimas – tai mūsų prisikėlimas naujam gyvenimui.

Evangelijoje girdėjome, kaip dvi moterys „Marija Magdalietė ir kita Marija ėjo aplankyti kapo“ (Mt 28,1). Dvi Jėzų mylinčios moterys, kurios iki galo, iki Golgotos, iki kryžiaus ištikimai lydėjo Jėzų. Jos nepabūgo, nepabėgo, neišsižadėjo, kaip tai padarė mokiniai. Jos ėjo paskutinį kartą pagerbti kape gulinčio Jėzaus, galbūt jos ketino prie Jo budėti visą dieną, gal dvi ar daugiau, kiek širdis geis. Gaila šv. Mišių liturgijoje išgirdome skaitomą 28-ąjį skyrių ne nuo pradžių, kur Matas rašo, kad moterims prisiartinus, sudrebėjo žemė ir „Viešpaties angelas nužengė iš dangaus, nurito šalin akmenį ir atsisėdo ant jo. Jo išvaizda buvo it žaibo, o drabužiai balti kaip sniegas“ (Mt 28,2-3).

Išsigandusias moteris, angelas nuramino: „Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. Jo čia nebėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs“ (Mt 28,5-6). Ir ką tik girdėjome: „Jos greitomis paliko kapą, apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams“ (Mt 28,8). Taigi, moterys nors ir nusigandusios, tačiau kupinos džiaugsmo skubėjo vykdyti angelo paliepimą. Joms beskubant pats Jėzus pasirodė ir dar labiau išsigandusias ramino kaip angelas tais pačiais žodžiais: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys“ (Mt 28,10). Taip moterys tapo pirmosiomis apaštalėmis, Gerosios Naujienos liudytojomis.

Tuo tarpu „sargybiniai atbėgo į miestą ir pranešė aukštiesiems kunigams, kas buvo įvykę“ (Mt 28,11). Taigi ir jie savotiškai atliko apaštalavimo darbą. Tik į išgirstą naujieną skirtingai reagavo išgirdusieji. Mokiniai apsidžiaugę, nuskubėjo „į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus“ (Mt 28,16), o aukštieji kunigai „susitiko su seniūnais, pasitarę davė kareiviams daug pinigų ir primokė: „sakykite, kad jums bemiegant jo mokiniai, atėję naktį, jį išvogė“ (Mt 28,12-13). Šie taip ir padarė.
Kaip jūs manote, kuriais labiau patikėjo liaudis? Kurių liudijimu jūs asmeniškai patikėtumėte? Manau, kad daugumai įtikinamesnis religinių vadovų sukurptas pasakojimas, nei dviejų moterų. Juolab, kad pagal rabinų įstatymą moterų liudijimai negaliojo. Ir vis dėlto mokiniai patikėję moterimis, nuskubėjo į Galilėją. Moterų liudijimas plačiai paplito, juo įtikėdavo, nes jis rėmėsi Jėzumi, skelbė Jo tiesą. Mielieji, Prisikėlimo istorija nėra tik šiaip paprasta informacija, tai Geroji Naujiena – Dievas apsireiškė per savo Sūnų Jėzų, leidosi būti nukryžiuotas, kad prisikeltų savo šlovėje ir galybėje. Šitai suvokti įmanoma tik Šventosios Dvasios galia.

Per visą Velykų laikotarpį skaitysime ištraukas iš Apaštalų darbų knygos. Tai knyga apie Šventosios Dvasios galią ir jos veikimo vaisius. Iš Evangelijų žinome, kokie bailūs, pasimetę buvo Jėzaus mokiniai tomis dienomis, kai jų Mokytojas buvo suimtas, kankinamas ir prikaltas ant kryžiaus. Iš Apaštalų darbų sužinome kaip jie pasikeitė, kai ant jų nužengė Šventoji Dvasia. Kiekvienas mūsų per krikštą gauname Šventąją Dvasią. Todėl nuolat prašykime, kad ji dar labiau mums apreikštų Prisikėlimo slėpinį, kad leistų dar labiau pažinti Jėzų ir išgyventi Jo artumą.

Būkime linksmi ir džiaugsmingai skelbkime pasauliui: „Kristus nugalėjo mirtį! Jis tikrai prisikėlė! Jis gyvas ir gyvena tarp mūsų, ir kasdien dovanoja savo meilę kiekvienam skubančiam pas Jį“. Amen.