Mieli broliai ir seserys Kristuje, šiandien nuskambėjusi Evangelijos pagal Joną ištrauka, viena gražiausių, viena ryškiausių ir dažnai girdimų vietų, ypač dažnai skaitoma santuokos apeigų metu. Tiek santuoka, tiek vynas žydų tradicijoje užima svarbią vietą.

Senajame Testamente vestuvės buvo Dievo meilės savo tautai simbolis. Pirmajame skaitinyje iš pranašo Izaijo knygos, Viešpats tautai kalba: „Tavęs daugiau nebevadins „paliktąja“, tavo šalies – „nuniokotąja“, bet būsi vadinama „tu mano žavesys“, o tavo šalis – ištekėjusia, nes Viešpats žavisi Tavimi, už jo yra ištekėjusi tavo šalis“ (Iz 62,4). Viešpats savo santykį su tauta palygina kaip dviejų vienas kitą mylinčių žmonių santykį. Pirmajame skaitinyje girdėjome: „Kaip tuokiasi vaikinas su mergina, taip tavo Statytojas susituoks su tavimi. Kaip džiaugiasi nuotaka jaunikis, taip džiaugsis tavimi tavo Dievas“ (Iz 62,5). Štai kodėl Jėzus pašaukęs pirmuosius mokinius, nenusiveda juos į dykumą, kur galėtų medituoti, melstis ir šlovinti Dievą arba nenusiveda juos kur nors į nuošalią vietą, kur galėtų mokyti Šv. Rašto pažinimo, pranašų mokymo, bet atsiveda į linksmą vestuvių puotą Galilėjos Kanoje.

Būtent čia prasideda mokinių tikėjimo kelionė. Gyvenime būna daug švenčių, įvairių jubiliejų, iškilmių. Vienas jų ilgai prisimename, kitos greičiau išblėsta. Tačiau vestuvės ilgam įsirėžia atmintin ir ne tik jaunavedžiams, bet ir visiems dalyviams. Žydų tautoje vestuvės užėmė itin svarbią vietą, jos buvo švenčiamos visą savaitę. Žmonės susirinkdavo iš tos pačios gyvenvietės ir giminės iš tolimiausių kraštų. Tai buvo gera proga pabūti su savo draugais, šeimos nariais, artimaisiais. Aramiejų kalboje žodis „vestuvės“, turi tą pačią šaknį, kaip ir žodis „gerti“. Vadinasi, puotaujama ir linksminamasi būdavo gausiai. Todėl Biblijoje dažnai minimas vynas, kuris simbolizuoja džiaugsmą, meilę, gyvybę. Tai ženklas, jog pats Dievas yra kartu ir laimina jaunavedžius.

Anuomet šventėje pritrūkti vyno, - tai nelaimės, prakeiksmo šeimai ženklas. Marija, matydama jaunavedžių ir jų artimųjų paniką – baigėsi vynas! – kokia gėda ir koks pažeminimas! – apimta gailesčio ir užuojautos, taria Jėzui: „Jie nebeturi vyno“ (Jn 2,3). Nors Jėzus puikiai žino, ką tai reiškia šiems neturtingiems žmonėms, vis dėlto Motinai atsako: „O kas man ir tau, moterie?“ (Jn 2,4). Tai tiesiogiai reiškia atsisakymą, be to, Jis priduria:“ Dar neatėjo mano valanda!“ (Jn 2,4). Išgirdusi tokį akivaizdų Jėzaus atsisakymą, Marija vis vien mokiniams pasako: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn 2,5). Ji visiškai pasitiki Jėzumi, ji žino, kad Jis iš meilės vargšams kažką sugalvos ir kažką padarys. Ir ji neapsiriko. „Ten buvo šeši akmeniniai indai žydų apsiplovimams, kiekvienas dviejų trijų saikų talpos“ (Jn 2,6). Į kiekvieną tokį indą tilpdavo šimtas ar daugiau litrų, taigi iš viso – virš 600 litrų. Ir štai Jėzus tarnams liepė: „Pripildykite indus vandens“. Jie pripylė sklidinus.

Šiame lakoniškame aprašyme telpa netrumpas laiko tarpas. Juk ne taip greitai įmanoma pripildyti nurodytos talpos indus, prireikė gerokai daug kibirėlių vandens prinešti. Nesunku įsivaizduoti tarnų nustebimą, kai Jėzus jiems liepė: „Dabar semkite ir neškite stalo prievaizdui“ (Jn 2,8). Prievaizdui nešti vandenį? Dar labiau jie turėjo nustebti, kai išgirdo prievaizdo žodžius jaunikiui: „Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu laikei gerąjį vyną iki šiolei“ (Jn 2,10) Jono Evangelijoje stebuklai vadinami ženklais. Ir tokių Jėzaus parodytų ženklų evangelistas Jonas aprašo tik septynis.

Šie septyni ženklai žingsnis po žingsnio padeda atpažinti Jėzaus asmenį, kas Jis iš tikrųjų yra. Skirtingai nei kiti evangelistai, Jonas stengiasi labiau pabrėžti tikėjimo reikšmę susidūrus su Jėzaus ženklais. Jam visai nesvarbus materialusis stebuklas, kurio rezultatas akivaizdžiai matomas, apčiuopiamas. Kanos vestuvių pasakojimas baigiasi žodžiais: „Tokią stebuklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje. Taip jis parodė savo šlovę, ir mokiniai įtikėjo jį“ (Jn 2,11).

Mokiniai įtiki ne stebukladarį, bet Jėzuje jie atpažįsta Mesiją, Viešpatį ir Gelbėtoją, nepaisant to, kad Jėzus kartu su vestuvininkais gėrė ir valgė, buvo toks, kaip ir visi. Galbūt netgi skelbė tostus ir ragino visus linksmintis. Apibendrinant, pamąstykime, kokia Kanos stebuklo reikšmė tikinčiajam žmogui. Pirmiausia akivaizdu, kad Jėzus vandenį paversdamas vynu, dovanoja ir gausina džiaugsmą. Taip jis palaimina santuoką. Vyno gausybė parodo, kad Dievas visko duoda apsčiai. Jis myli mus apsčiai, dovanoja vis daugiau ir daugiau džiaugsmo. Vyno gausybė buvo ženklas, kad atėjo Mesijo laikai, apie tai skelbė pranašas Amosas: „Tikrai ateina dienos, - tai Viešpaties žodis (...), kai kalnai lašės saldžiu vynu, ir visomis kalvomis jis tekės“ (Am 9,13).

Marijai šis ženklas parodė, kad atėjo metas atsiduoti Jėzaus misijai. Ji lydi Sūnų iki pat Golgotos kalno, kur tapo visų žmonių Motina. Mokiniams Kanos stebuklas ženklina tikėjimo kelionės pradžią. Didžiausias stebuklas ne vandens pavertimas vynu, bet mokinių galvosenos perkeitimas – Jėzuje jie įžvelgė Dievo siųstąjį Mesiją-jie įtikėjo Jį. Mums svarbiausia yra tai, kad Švč. Mergelė Marija užėmė ypatingą vietą santykiuose tarp mūsų ir Dievo, tarp Bažnyčios ir Dievo, tarp žmonijos ir Dievo. Turime nepamiršti šios didžiosios Dievo dovanos mums – Marijos. Taip pat labai svarbu nepamiršti Kristaus dieviškumo, Jį kaip Viešpatį ir Valdovą. Amen.