Mieli broliai ir seserys Kristuje, pereitą savaitgalį minėjome Pasaulinę gyvybės dieną. Žmogaus gyvybė neatsiejama nuo moters, kuriai Viešpats patikėjo ypatingą misiją žemėje – duoti Gyvybę. Net pats Dievas žmonijai apsireiškė per moters įsčias. Argi nenuostabu – po savo širdimi jausti užsimezgusią gyvybę ir žinoti, kad per tave Dievas panoro pasauliui padovanoti dar vieną stebuklą – žmogų!

Kiekvieno žmogaus atėjimas į pasaulį yra tikras stebuklas ir džiaugsmas. Ir šito Dievo stebuklo dalininke yra moteris. Gydytojai psichiatrai liudija apie liūdnas pasekmes moteriai, nutraukusiai savo įsčiose užsimezgusią gyvybę. Nė viena moteris, kuriai buvo padarytas abortas, nenusiskundžia fiziniu skausmu, moterį slegia dvasinė kančia. Keičiasi jos požiūris į gyvenimą, jo vertybes, į artimus žmones, pagaliau į save pačią. Jos dažnai sapnuoja negimusį kūdikį, vengia draugų, turinčių mažus vaikus, negali ramiai praeiti pro žaidžiančius vaikus. Jas dažnai apima depresija, netgi kyla mintis sau pačiai nutraukti gyvybę. Dėl to nukenčia šeimyninis gyvenimas, bendravimas su artimaisiais.

Bažnyčia visada skelbė, skelbia ir skelbs, kad motinystė yra kilnus pašaukimas, moters gyvenimo kulminacija. Tikinčiųjų bendruomenė visada turi kovoti už gyvybės išsaugojimą, už besąlygišką moters pasirinkimą – duoti pasauliui gyvybę. Yra visiškai absurdiškos įvairios diskusijos, bandymai išlaisvinti moterį neva nuo tokių „bažnytinių prietarų“, nes motinystė, anot jų, apribojanti moters karjeros perspektyvas, atima daug laiko, kuris galėtų būti išnaudotas savišvietai, mokslui arba paprasčiausiai pasilinksminimui.

Tokie samprotavimai skatina moterį padaryti nepataisomą klaidą. Kiekvienas vaikas yra didelė Dievo malonė, neįkainuojama Jo dovana. Argi galima atsisakyti džiaugsmo, kurį teikia vaiko meilumas, švelnumas, patiklumas? Labai svarbu, kad motinos meilė nebūtų savanaudiška, egoistinė. Kitaip tariant, motinos meilė turi būti nukreipta tam, kad suvokti tikruosius vaiko poreikius, polinkius, į juos atsišaukti, padėti vaikui lavinti Dievo duotus talentus.

Meilės ir kantrybės turime mokytis iš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pažadėjo atsiųsti kitą Globėją–Šventąją Dvasią, kuri visko išmokys ir viską primins(plg. Jn 14,26).

Gegužės mėnuo skirtas visų mūsų dangiškajai Motinai Marijai, kuri būdama kupina Šventosios Dvasios yra puikus pavyzdys visoms žemiškoms motinoms. Mielos mamos, mylėkite taip, kaip Jėzų mylėjo Marija – nuolankiai, jautriai, kantriai išgyvendama Sūnaus kančias. Juk ji nepuolė isteriškai ginti Sūnaus ir atkalbinėti Jį, kai Jis vykdė dangiškojo Tėvo valią – leidosi būti suimtam, išjuoktam, žiauriai nukankintam ir nukryžiuotam.

Marija viską ramiai, tyliai išgyveno savyje, nei žodžiu, nei jokiu veiksmu neprieštaraudama Jėzaus pasirinkimui. Ji žinojo, kad tokia yra Dievo valia, Ji pati paklusniai vykdė Jo valią, todėl nesipriešino Dievo Sūnaus likimui. Mielos ir brangios mamos, būkite išdidžios savo pašaukime motinystei, auklėkite dukras Dievo meilėje, per kurią jos taip pat patirs motinystės džiaugsmą. O .jūs, vyrai, būkite ištikimi savo žmonoms, būkite tvirta uola, į kurią moteris galėtų atsiremti sunkią valandą.

Tegul Dievo palaima ir malonių gausa išsilieja kiekvienoje šeimoje, o Jo meilė apsaugo nuo šio pasaulio pagundų nusidėti. Amen.