Mieli tikintieji, šiandien išgirdome Mato Evangelijos 25-ojo skyriaus, kurį pradėjome skaityti pereitą sekmadienį, tęsinį. Jėzus palyginimais toliau tęsiame pasakojimą apie Dangaus karalystę. Pereitą sekmadienį minėjau, kad Dangaus karalystė yra ne kas kita, kaip žmogaus santykis su Dievu ir su kitu žmogumi.

Pereitą sekmadienį Jėzus prisistatė kaip sužadėtinis, kurį vėlų vakarą sutikti išėjo dešimt mergaičių. Vienos jų pasiėmė ne tik žibintus, bet ir alyvos, jos suprato, kad jaunikis – Kristus, gali atsirasti neapibrėžtu laiku, ir kad išsaugoti ryšį su Juo, tikėjimą ir meilę Jam, būtinas atsinaujinimas, nuolatinis rūpinimasis, kad pasaulio rūpesčiai neužgožtų artimo santykio su Juo. Kitos mergaitės simbolizuoja drungno tikėjimo žmones, kurie išoriškai atlieka visa, kas priklauso, tačiau giliai širdyje neturi tikros meilės Dievui ir artimui. Žibintų alyva yra tikėjimas, kuris padeda kurti meilės darbus šiame gyvenime. Šios dienos palyginime galima įžvelgti būtinumą dalintis gautomis dovanomis: grąžink keleriopai daugiau nei gavai. Jėzus kviečia savo mokinius: „Dovanai gavote, dovanai ir duokite“ (Mt 10, 8).

Dabartinis popiežius Pranciškus nepaliaujamai kviečia mus atsigręžti į vargstančius, kviečia dalintis su stokojančiais. Kaip žinia, šį sekmadienį jis paskelbė Pasauline vargstančių diena „Mylėkite ne žodžiu, bet darbu“. Artėja Šv. Kalėdos, todėl pamąstykime, kaip įsijungsime į labdaringas akcijas vargšams padėti. Evangelijoje Jėzus sutapatina save su šeimininku, kuris iškeliaudamas į tolimą šalį paveda savo turtą valdyti tarnams. Noriu iš karto atkreipti dėmesį, kad paminėti tarnai atstovauja ne tik apaštalus, kuriems sakomas palyginimas, bet visus Jėzaus mokinius, tame tarpe ir mus. Talentai, kuriuos šeimininkas padalino savo tarnams, Jėzaus laikais buvo piniginis vienetas, prilygęs 5000-6000 denarų, o denaras buvo vienos dienos užmokestis. Kartu tai buvo ir svorio matas, maždaug nuo 28 iki 36 kg. Talentu matuodavo auksą bei sidabrą. Taigi, netgi tas tarnas, kuris gavo tik vieną talentą, tapo labai turtingu.

Ką simbolizuoja šie talentai? Tai Dievo malonės dovanos, Dievo duoti sugebėjimai, dėka kurių mes galime uoliai tarnauti Kristaus Bažnyčiai ir žmonėms. Deja, ne visi vienodai elgiamės su gautomis dovanomis, su mums patikėtu turtu. Šeimininko išvykimą galima traktuoti kaip Jėzaus Žengimą pas Tėvą. Jėzus dosniai apdovanojęs žmones gailestingumo ir meilės dovanomis, įkvėpęs Šventosios Dvasios, kuri moko, skatina dauginti, puoselėti gautuosius talentus, jų dėka galime kurti, veikti, dalintis su artimaisiais ne tik materialinėmis vertybėmis, bet svarbiausia dvasiniais lobiais. Visi mes gauname pačią didžiausią dovaną - gyvenimą ir mums duota laisvė kaip su juo elgtis, kaip jį tvarkyti dėka kitų veltui gautų dovanų – talentų. Vieni uoliai studijuoja Šventąjį Raštą, daug meldžiasi, nuoširdžiai tarnauja bažnyčioje ir pasaulyje. Kiti gi gyvena tik savo labui, savo gerbūvio kūrimui, rūpinasi tik asmeniška savo laime. Per žemiškuosius rūpesčius jie apleidžia maldą, retai arba visai nesilanko bažnyčioje. Dažnas jų teisinasi, kad jam neduota tikėjimo dovana, kad jis neturi gebėjimų tarnauti bažnyčioje, tegul tai daro tie, kurie siekia šventumo. Tai neteisingas mąstymas, Dievas visus apdovanoja, visiems duoda skirtingų dovanų „kiekvienam pagal jo gabumus“ (Lk 12, 48). Jis žino kiekvieno galimybes ir pagal tai paveda ką nors atlikti. Be to, Jis duoda jėgų ir išminties įvykdyti pavestą darbą. Girdėtame palyginime: „Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną – kiekvienam pagal jo gabumus“ (Mt 25,15).

Visiems mums duota, tik svarbu atpažinti savyje esančius talentus ir tinkamai juos investuoti, svarbiausia neužkasti, nepaslėpti, negalvoti, kad tavo gabumai, tavo talentai per maži, kad jie niekam nereikalingi, netinkami Dievo ir artimojo tarnystei. Palyginimas įspėja, kad „praslinkus nemaža laiko“ šeimininkas sugrįš ir „pradės daryti apyskaitą“ (plg. Mt 25, 19). Jėzus tikrai sugrįš, Jis daug kartų apie tai kalbėjo ir tuomet „Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir Jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. „ Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje“ (Mt 25, 32 -33). Ir visi, kurie gautuosius talentus tinkamai investavo, stos dešinėje ir išgirs kvietimą: „Eikš į savo šeimininko džiaugsmą“ (Mt 25, 21), o tie, kurie ne tik, kad nesistengė gautąjį talentą paleisti į apyvartą, bet užkasė žemėje, be abejo, išgirs griežtus pasmerkimo žodžius: „Blogasis tarne, tinginy“ (Mt 25, 26) ir lieps šį tarną išmesti į tamsybes, kur „bus verksmas ir dantų griežimas“ (Mt 25, 30).

Mielieji, palyginimas apie talentus moko mus, kad turime stropiai tarnauti Dievui, Bažnyčiai ir žmonėms. Kadangi Viešpats neskuba sugrįžti, žmogus pavargsta laukti, o tarnystė reikalauja visiško išsižadėjimo, tai kyla pagunda užkasti gautus talentus, gyventi save tausojant. Tačiau visi, kurie pažįstame Jėzų Kristų, negalime gyventi sau, turime tęsti Jo pradėtą darbą žemėje. Jis pasilenkė ties kiekvienu pavargėliu, ištiesė pagalbos ranką suklupusiam ir padėjo atsikelti. Esame Jo nuosavybė. Jis nusipirko mus savo krauju, todėl džiaugsmingai tarnaukime Jam ir visiems, kuriuos Jis leidžia sutikti kelyje. Amen.