Mieli ir brangūs parapijiečiai ir visi susirinkusieji švęsti Eucharistijos. Dar vis gyvename Kalėdų dvasia, skubame prie prakartėlės pasveikinti Kūdikėlio Jėzaus.

Kviečiu šią paskutiniąją metų dieną pamąstymui: „Kas yra mums Jėzus?“ Dauguma ateiname pas Jėzų su prašymais, nes ko nors norime: išminties, sveikatos, sėkmės darbe, darnos šeimoje, ištikimos meilės, dėmesio ir šilumos. Daugelis skaitome apie Jėzų vien tik tam, kad Jo žodžiuose atrastume ramybę, Jis reikalingas daugeliui dalykų, kad galima būtų susikurti patogų, ramų gyvenimą. Mums patinka visa tai, ką Jis daro mūsų labui. Bet ar bent retkarčiais susimąstome, kas Jis yra?

Šiandien Jis guli kaip bejėgis vaikelis prakartėlėje. Mes su džiaugsmu ateiname pas Jį, švelniai su meile žvelgiame į Jį. Bet ar nesudreba širdis suvokus, kad Jis yra Tas, Kuris paliko dangų, kad taptų žmogumi, tokiu pat kaip aš, kaip tu, kaip tavo kaimynas? Ar nepersmelkia širdies nuostaba: Jis, dėl kurio galingojo žodžio laikosi dangus ir žemė, atsisakė savo dieviškumo, nusižemino iki žmogaus? Jis yra Tas, kuris sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, Jam paklusta visi angelai, net piktosios dvasios. Jis yra Tas, kuris ateis, tikrai ateis ir tuomet Jo akivaizdoje stos visos tautos ir gentys.

Jis mūsų Atpirkėjas, Išvaduotojas ir išganytojas. Jis atnaujina, išlaisvina, gelbsti, kaltes atleidžia, gydo ir paruošia amžinajam gyvenimui Dievo karalystėje. Jėzus Kristus yra aukščiausia tiesa. Jis kalbėjo tik tiesą. Jis pavadino save tiesa ir pasakė, kad tiesa mus išlaisvins. Ar tai suvokus, nekyla noras vien tik dėkoti, šlovinti ir garbinti Dievą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! Baigiantis metams, žmogus peržvelgia savo gyvenimą, nuveiktus darbus, kreipia žvilgsnį į aktualiausias ne tik savo, bet ir visuomenės problemas. Ne paslaptis, kad šiandieniniame gyvenime opiausia problema yra šeima. Ištuokų skaičius yra labai didelis. Yranti šeima – viena didžiausių bėdų visuomenėje, vedanti link civilizacijos žlugimo. Juk šeima yra mažiausia visuomenės ląstelė, jai yrant pamažu irsta ir pati visuomenė. Kad sustabdyti šį procesą, valstybė steigia įvairius psichologijos, psichiatrijos kabinetus, kur konsultacijas gauna jaunos bei ant skyrybų ribos esančios šeimos. Tai mažai padeda. Visa bėda yra ta, kad nuošaly paliekamas Dievas.

Tas, kuris pirmasis Edeno sode sukūrė ir įtvirtino pačią pirmąją vyro ir moters sąjungą. Palydint 2017 – uosius metus Šv. Rašto skaitiniai kviečia mus atsigręžti į šeimą. Tiek ištrauka iš Senojo Testamento Siracido knygos, tiek psalmė, tiek apaštalas Paulius moko, kokia turi būti šeima, kokie santykiai turi būti tarp vyro ir žmonos, tarp tėvų ir vaikų, kad vyrautų darna ir tarpusavio supratimas. Verta dar kartą šeimoje perskaityti šios dienos siūlomus skaitinius. Parsineškime į namus skaitinių lapelius. Evangelistas Lukas pristato Nazareto Šventąją Šeimą kaip krikščioniškos šeimos pavyzdį. Juozapas ir Marija „nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, - kaip parašyta Viešpaties Įstatyme“ (Lk 2, 22 - 23).

Čia juos pasitinka senelis Simeonas ir pranašė Ona. Kūdikėlyje Jėzuje jie atpažįsta Viešpaties Mesiją. O Marija ir Juozapas „atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, sugrįžo į Galilėją (...) Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo“(Lk 2, 39-40). Toliau evangelistas Lukas rašo, kad Nazarete Jėzus praleidžia savo jaunystę, būdamas klusnus savo gimdytojams (žr. Lk 2, 51 – 52).

Taigi, Šventoji Šeima niekuo neišsiskyrė iš kitų ano meto šeimų. Jie sąžiningai vykdė Dievo Įstatymus, pasitikėjo Juo ir su meile augino kūdikėlį Jėzų. Mielieji, pasaulio tamsos kunigaikštis ne kartą bandė išardyti Šventąją Šeimą, Jis nenurimsta ir šiandien. Visais įmanomais būdais yra gundomos ir puolamos viso pasaulio šeimos. Todėl melskimės ne tik už savo artimųjų, bet ir viso pasaulio šeimas. Tegul visas šeimas ir mus visus vienija tokia pati meilė, kuri siejo Jėzų, Mariją ir Juozapą. Taip pat šiandien dėkokime Dievui už visas Jo dovanas, kurias patyrėme per 2017 – uosius metus. Įženkime į Naujuosius 2018 – uosius metus kupini meilės ir vilties, dėkodami visiems, kurie kažką gero yra mums padarę, atleidę tiems, kurie įskaudino, išdavė, apšmeižė ar dar kokiu nors būdu nuvylė.

Atminkime, kad kiekvienas esame Dievo dovana šiam pasauliui, Jėzaus Kristaus brolis ar sesuo, todėl mylėkime vienas kitą, kaip Jis mus myli. Amen.