Mielieji, šiandien toliau tęsiama pereito sekmadienio apaštalo Jono 15 skyriaus Evangelija. Tada girdėjome skyriaus „Vynmedis ir šakelės“ pradžią. Jėzus mokiniams kalbėjo: „Aš esu vynmedis, o jūs šakelės (...), nuo manęs atsiskyrę jūs nieko negalite“(Jn 15, 6). Tuomet net šešis kartus išgirdome kvietimą pasilikti Jame ir pažadą: „Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse,- jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta“(Jn15, 7).

Šios dienos ištraukoje Jėzus santykį su mokiniais pakylėja į aukštesnį lygmenį. Jėzus sako: „Jau nebevadinu jūsų tarnais (...). Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs“(Jn 15, 15). Pavadindamas savo mokinius draugais, Jėzus nori atskleisti naują, gilesnį ryšį, kuris jį sieja su dangiškuoju Tėvu ir su mokiniais. Tai jis apibūdina labai glaustai: "Kaip mane tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje!"(Jn15, 9). Toliau priduria: „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“(Jn 15, 12).

Taip Jėzus atskleidžia glaudžiai tarpusavyje susijusią meilės grandinę: Tėvas myli Sūnų, o Sūnus ta pačia meile myli savo Tėvą ir savo mokinius. Jėzus primygtinai kviečia, netgi įsako ir mokinius mylėti ta pačia meile ne tik Jį ir Tėvą, bet ir vienas kitą. Visos šios meilės nėra skirtingos prigimties. Jos visos kyla iš vieno šaltinio – Tėvo meilės. Paraginęs savo mokinius mylėti vienas kitą, kaip jis juos myli, Jėzus prideda: "Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti."

Taigi Jėzus mus kviečia mylėti vienas kitą taip, kad būtume pasiruošę atiduoti savo gyvybę. Jėzus pirmas tai padarė, mirdamas ant kryžiaus vardan mūsų išganymo. Mylėti Dievą ir vienas kitą tokia reiklia meile yra kiekvieno iš mūsų siekinys, bet kartu ir džiaugsmo šaltinis, apie kurį Jėzus kalba savo mirties išvakarėse.

Jono Evangelijos 15 skyrius yra iš Jėzaus atsisveikinimo kalbos ir šiandien išgirdome: „Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų"(Jn 15, 11). Taip sakydamas, Jis trokšta, kad Jo džiaugsmo pilnatvė nuolat liktų mokinių širdyse, ypač vienišumo ir skausmo valandą. Mielieji, akivaizdu, kad meilė, apie kurią kalba Jėzus, pranoksta jausmus ir emocijas.

Pirmiausia meilė yra apsisprendimas daryti gera kitam. Mylėti, kaip Jėzus mylėjo - tai mylėti besąlygiškai, nereikalaujant atlygio, padėkos. Visada prisiminkime, kad Jėzus taip mylėjo visus, jog atidavė už mus savo gyvybę, kad visi būtume sutaikinti su Dievu ir išlaisvinti iš nuodėmės ir amžino pasmerkimo.

Šiandien švenčiame ir pagerbiame mūsų žemiškojo gyvenimo pradžios šaltinį –mūsų Motinas. Iš jos įsčių, Dievo valia, atsiradome šiame pasaulyje. Per motiną mes gauname akis, kuriomis žvelgiame į pasaulį, kuriomis regim žemę, užtekančią saulę, žvaigždėtą dangų, žydinčias pievas. Akys duotos regėti šviesą, grožėtis Dievo sukurtu pasauliu. Per motiną mes gauname klausą, kad išgirstume Dievo žodį, kuris kviečia kurti, mylėti vienas kitą. Per motiną mes gauname širdį, kad galėtume vykdyti svarbiausią Kristaus priesaką – mylėti Dievą ir vienas kitą. Per motinos širdį pats Dievas mus myli. Per motinos meilę žmogus pažįsta Dievo meilę. Štai kodėl motinos meilė turi būti grindžiama tikėjimu.

Mielieji, už motinų meilę atsilyginkime meile. Prisimindami jų švelnią, rūpestingą globą vaikystėje, globokime ir apsupkime meile jas senatvėje. Šiandien nuoširdžiai pasimelskime už mūsų mylimas, mylinčias, Dievo meilę dovanojančias mamas. Pasimelskime ir už tas, kurios dar nepažįsta Dievo, kurių širdyje tuštuma ir jos neturi ką perduoti savo vaikams. Tegul Dievas atsiunčia Šventąją Dvasią, kuri pripildytų jų širdis, sužadintų meilę ir švelnų rūpestį savo vaikais.

Mieli vyrai, sūnūs ir dukros, padovanokite šiandien savo žmonoms, mamoms, močiutėms gražiausią pasaulyje gėlę – savo širdies šilumą, meilę ir švelnų žodį: „Aš tave labai myliu. Tu man esi brangiausia“. Nušluostykite skausmo ašarą ir atsiprašykite už įžeidimus. Jei nespėjote tai padaryti gyvai esant, nusilenkite prie jos kapo. Tegul Dievo malonė niekada neapleidžia mūsų mamų nei čia žemėje, nei ten amžinybėje! Amen.