Mieli tikintieji, ką tik išgirdome ištrauką iš Morkaus Evangelijos, 13-ojo skyriaus, pavadinto „Apie Pasaulio pabaigą“. Ankstesniame skyrelyje Jėzus pranašavo apie Jeruzalės nuniokojimą. Jis kalbėjo, jog „atsiras netikrų mesijų ir netikrų pranašų. Jie darys ženklų ir stebuklų, mėgindami suvedžioti“(Mk13, 22).

Tai įvyko 66-ais metais. Atsiradę netikri mesijai sukurstė žydus sukilti prieš nekenčiamus pavergėjus. Tačiau Romos imperatorius pasiuntė didelę kariuomenę nubausti sukilėlių. Žydai priešinosi, bet atsilaikyti prieš galingą Romos kariuomenę buvo ne jų jėgoms. Jeruzalės miestas su gražiąja šventykla buvo sugriautas, daugybė žmonių išžudyta, kiti išvesti į vergiją. Štai kokia buvo išrinktosios tautos padėtis, kai evangelistas Morkus rašė savo Evangeliją. Jis matė, kaip pildosi Kristaus žodžiai: „Čia neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta“(Mk13, 2).

Šiandien, po pranašystės apie Jeruzalės sunaikinimą, išgirdome Kristaus ištarmę apie kitą įvykį: „Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove”(Mk13, 24-26). Kitaip tariant Jėzus kalba apie Pasaulio pabaigą.

Natūraliai kyla klausimas: „Ar mes, ar mūsų vaikai, apskritai žmonija, ar sulauksime pasaulio pabaigos?“ - Niekas to nežino. Mokslininkai tvirtina, kad saulė turi pakankamai energijos dar milijonams metų. Taigi galime tikėtis, kad žemė maitins dar daugelį kartų. Deja, vis dažniau mus apima nerimas dėl ateities. Nors didžiosios tautos nekariauja, tačiau žmonės žūsta nuo teroristų rankų, nuo gamtos stichijų. Mokslininkai kalba apie gamtos atšilimą, kurio pasekmės neprognozuojamos, be to, atominio karo grėsmė nemažėja.

Mielieji, Jėzus aiškiai pasakė : „Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis“(Mk13, 31), todėl mąstant apie paskutinius dalykus, kurie turi įvykti svarbu suprasti, kad baisios nelaimės, gamtos kataklizmai vyksta kiekvienoje kartoje. Būtent, tie sukrėtimai yra tai kartai artėjančios Dievo karalystės ženklai. Jėzaus paminėtas figmedis yra įspėjimas kiekvienam iš mūsų budėti ir melstis, kad mūsų gyvenimas ir darbai nebūtų užklupti lyg vagies – netikėtai. Kaip figmedis ir kiti augalai pranašauja pavasarį arba rudenį, taip ir aplinka, kurioje gyvename, mums taip pat primena apie laiko ženklus. Bet svarbiausia ne tai.

Dievą tikintis žmogus turi gyventi taip, kad būtų visada pasiruošęs stoti Dievo akivaizdon. Mes turime budėti, nes nežinome, kada šis pasaulis bus perkeistas grįžtančio Kristaus šlovės. Niekada nepamirškime Jėzaus pasakytų žodžių: ,,Tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, tik Tėvas“ (Mk 13,32). Amen.