Mieli tikintieji, sausio 6-ąją krikščionis tradiciškai švenčia Trijų Karalių šventę, tačiau Bažnyčios liturginiame apeigyne ji vadinama Viešpaties Apsireiškimu. Kartu šia diena baigiasi didžioji saulės sugrįžimo šventė. Truko ji lygiai dvylika dienų, tiek, kiek mėnesių metuose, o prie šviesaus paros laiko prisidėjo 16 minučių. Per tą laiką išgyvenome visą puokštę nuotaikų ir jausmų, būtent, Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir visa apvainikavo ši diena - Trijų Karalių iškilmė.

Europoje Trijų Karalių šventė žinoma nuo XII a., kai iš Milano į Kiolną buvo perkeltos trijų legendinių išminčių relikvijos ir joms pagerbti pastatyta garsioji Kiolno katedra. Taigi šventė turi gilią istorinę atmintį. Šiandien išgirdome Mato Evangelijos ištrauką, kurioje aprašoma trijų išminčių istorija. Jie vedini Mesijo žvaigždės, atėjo nusilenkti ir įteikti dovanų Betliejuje gimusiam kūdikėliui Jėzui, taip pripažindami jį viso pasaulio Išganytoju.

Šios iškilmės pavadinimas rodo tai, kaip Bažnyčia supranta Evangelijoje atpasakotą įvykį. Evangelijos pasakojime Bažnyčia įžvelgia slėpinį – Jėzus pasauliui pasirodo kaip Viešpats. Šis titulas šių dienų žmonėms sunkokai suvokiamas. Tačiau ankstyvųjų amžių krikščionims jis reiškė kur kas daugiau ir buvo kur kas reikšmingesnis. Jėzaus laikų žydams žodis „Viešpats“ buvo tolygus iš pagarbios baimės netariamam Dievo vardui.

Anuometinėje Romos imperijoje šiuo titulu turėjo teisę vadintis vienintelis žmogus – imperatorius. Krikščionys skelbdami, jog kūdikėlyje Jėzuje pasirodė Viešpats, kėlė nepasitenkinimą tiek griežto žydų monoteizmo išpažinėjų, tiek pagonių tarpe. Atkreipkime dėmesį, kad evangelistas Matas savo Evangelijoje siekia išryškinti tai, kad Jeruzalė, jos vadovai, kunigai ir Rašto aiškintojai neatpažino Jėzuje Mesijo. Tuo tarpu gimusį Jėzų kaip dieviškąjį Kūdikį priėmė piemenys, paprasti ir vargingi žmonės, priklausantys išrinktajai tautai.

Šiandien evangelistas Matas pasakoja, kaip Kūdikį Jėzų aplankė ir pagarbino iš pagonių pasaulio kilę mokyti ir turtingi žmonės. Taigi į Sandorą atsiveria kelias pagonims. Krikščionys skelbia, jog Jėzus viešpatauja pasauliui ne prievartos galia, bet antgamtiniu dieviškuoju spindesiu. Nors Jėzus gimė tvartelyje, atrodė esąs paprastas, be ypatingų bruožų kūdikis, tačiau apie jį dėjosi neįprasti dalykai, rodantys jį esant Viešpatį. Vėliau, Jam pradėjus aktyvią veiklą, Jis veikė kitus tarsi magnetas. Jėzų sekė minios, kurios traukė iš Jo sklindanti galia. Tai liudija Jo viešpatystę – ne šio pasaulio karalystę. Jis priimamas tikėjimu, pranokstančiu iki tol vyravusius religinius įsivaizdavimus. Jis yra Viešpats nepriklausomai nuo mūsų noro ar nenoro jį priimti. Žmonijai reikia tikro Viešpaties, kuris įgyvendintų teisingumą ir įkurtų taiką. Betliejaus Kūdikis yra toks Viešpats, kuriam galime paklusti, neprarasdami savo žmogiškojo orumo.

Šiandieninis žmogus jaučiasi pavargęs nuo jį užgriuvusios nuodėmės naštos ir vis daugiau žmonių alksta Dievo, jie pradeda nusiraminimo ieškoti Dieve. Tai rodo vis gausiau susirenkančių žmonių skaičius bažnyčiose. Galbūt dalis ateina iš smalsumo, gal dalį atveda mados šauksmas, galbūt vienus kamuoja depresija ir čia jie tikisi atrasti ramybę. Dar ne visi ateinantys į bažnyčią nuoširdžiai trokšta atrasti Dievą, dar daugelis yra silpno tikėjimo ir jie nejaučia Dievo meilės. Svarbiausia žmogus nori, kad viskas įvyktų greitai ir taip, kaip jis nori. Pats Jėzus kai meldėsi Alyvų kalne karštai prašydamas Tėvo malonės, maldą baigė žodžiais: „Tačiau tebūnie ne kaip aš noriu, bet kaip tu ...“ (Mk 14,37).

Mielieji, anų dienų išminčiai iš Rytų troško pamatyti gimusį Mesiją, jie leidosi į pavojingą kelionę ir jie atrado Jėzų. Taip ir mes, jei labai norėsime, jei mums labai truks Dievo, mes visada Jį surasime, nes Jis yra šalia ir kantriai laukia, kada mums Jo truks kaip oro. Šventasis popiežius Jonas Paulius II ragino būti žvaigždėmis, vedančiomis žmones prie Kristaus šviesos, „kad tiesos, teisingumo ir taikos ieškantys žmonės bei tautos ateitų prie Jėzaus – vienintelio pasaulio Gelbėtojo“.

Nuoširdžiai melskimės už save ir už visų tikėjimų bei kultūrų žmones, kad gailestingasis Dievas suteiktų malonę atrasti Jį, pažinti Jo siūlomą išganymą bei gyvenimo pilnatvę. Amen.