Mieli broliai ir seserys Kristuje, šiandien švenčiame brangiausio mums žmogaus – Motinos dieną, kartu trečiąjį Velykų sekmadienį. Evangelijos pagal Joną ištrauka atrodytų gražina į Jėzaus ir mokinių susitikimo pradžią.

Po pirmųjų susitikimų su Prisikėlusiuoju Jėzumi mokiniai, paraginti apaštalo Petro grįžta į Galilėją prie įprastinių darbų – žvejybos. Tik šį kartą jų yra septynetas – tobulumą simbolizuojantis skaičius. Panašiai kaip pirmoje žūklėje, aprašytoje Evangelijoje pagal Luką, mokiniai per visą naktį žvejojo bergždžiai.

Pirmą kartą Jėzus įlipo į Petro valtį, mokė minias ir po to liepė Simonui: „Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui“(Lk 5, 4). Petras, nors abejojo, bet pakluso ir „Tai padarę jie užgrėbė daugybę žuvų“(Lk5, 6). Jėzus buvo kartu su mokiniais valtyje. Šiandien girdėjome, jog mokiniai grįžta vėl po nesėkmingos nakties žūklės. Jėzus stovėdamas ant kranto klausia: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“(Jn 21, 5). Mokiniai atsako „Ne“. Tuomet Jėzus pasakė: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties ir pagausite“(Jn 21, 6a). Nors mokiniai nepažino Jėzaus, jie vis dėlto pakluso, užmetė tinklą „ir jau nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės“(Jn 21, 6b).

Biblijoje dešinė simbolizuoja gyvenimo pilnatvę, palaiminimą, išganymą. Visa tai patyria mokiniai, paklusdami Jėzui. Šios sėkmės priežastį pirmas įžvelgia mokinys, kurį Jėzus mylėjo. Jis sako Petrui: „Juk tai Viešpats!“(Jn 21, 7a). Taigi, tas, kuris pirmas atbėgęs prie tuščio kapo „pamatė ir įtikėjo“(Jn 20, 8) ir dabar pirmasis atpažino bei paliudijo prisikėlusį Kristų. Kaip prie kapo, taip ir dabar Petras perima iniciatyvą, „persijuosia palaidinę ir šoka į ežerą“(plg. Jn 21, 7c). Taip parodydamas pasirengimą tarnauti Kristui, nepaisant jokių pavojų.

Kartu tai savotiškas Petro atgailos ir atsiprašymo aktas. Juk jis nenorėjo priimti Jėzaus kaip tarno, kai per Paskutinę Vakarienę Jėzus pasilenkė nuplauti mokiniams kojas: „Tu nemazgosi man kojų per amžius!“(Jn 13, 8), tuomet paprieštaravo Petras. Be to, jis trys kartus išsižadėjo Jėzaus, kai Jis buvo suimtas ir vedamas nukankinimui bei nukryžiavimui. Pasiekę krantą, mokiniai pamato „žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį ir duonos“(Jn 21, 9). Jėzus pakviečia mokinius: „Eikite šen pusryčių!“(Jn 21, 12). Tai Jėzaus meilės ženklas – pamaitinti išalkusius, per naktį išvargusius, nesėkme nusivylusius mokinius. Jėzus ir šiandien kantriai laukia kiekvieno, kuris nusivylęs, gyvenimo ir bergždžių pastangų išvargintas ateina pas Jį. Šio sekmadienio Evangelijos ištrauka dar kartą pabrėžia Prisikėlimo tikrovę. Jėzus prisikėlė ne mokinių vaizduotėje, bet tikroviškai, apčiuopiamai, su savo kūnu. Vėliau Petras liudys: „Mes su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių“(Apd 10, 41).

Kuo svarbi mums šios dienos Evangelija? Pirmiausia, atkreipkime dėmesį, kad grįžti atgal, prie įprastinių darbų iniciatyvos ėmėsi Petras. Jis pats vienas nusprendžia. Toks pasitikėjimas tik savimi ir ryšio nebuvimas su Jėzumi nulėmė nesėkmę. Nepamirškime ir Jėzaus pamokymo: „Be manęs jūs negalite nieko nuveikti“(Jn 15, 5b). Mielos mamos, juk taip dažnai jus bandote užbėgti Jėzui už akių, imatės iniciatyvos vadovauti savo vaikams, kurie jūsų manymu gyvena ne taip, kaip reikia, yra atitolę nuo Bažnyčios.

Melskitės, pasitikėkite ir paveskite tai Jėzui. Antra, Jėzus pasirodė išaušus rytui, tačiau mokiniai Jo nepažino, nes dar buvo naktyje, susitelkę pris savo darbo, ties savo tuščiomis pastangomis. Taip ir mes, dažnai paskendę kasdieninių darbų rutinoje, nematom, nepastebim šalia esančio Viešpaties.

Ir vėl kreipiuos į mamas. Dažniau atidėkite darbus į šalį, pabūkite tyloje, ramybėje, maldoje išgyvenkite Jėzaus artumą ir Jam padedant daugelis problemų garantuoju išsispręs. Trečia, tik paklausę Jėzaus patarimo, mokiniai pagauna daugybę žuvų. Jiems pasisekė, nes patikėjo Dievo Žodžio veiksmingumu. Iš tiesų, nėra jokios prasmės ką nors daryti be Dievo palaiminimo. Tegul Dievo palaima šiandien nužengia ant čia esančių mamų. Ketvirta, Jėzus dar liepia atnešti ką tik sugautų žuvų. Atrodytų šis prašymas gana keistas. Juk Jėzus viskuo pasirūpino pats - pusryčiai jau paruošti. Evangelistas Jonas leidžia suprasti: nors Jėzus viską padarė, ką tik galėjo vardan savo Bažnyčios, Jis nori, kad Jo išganymo plane dalyvautų ir Jo sekėjai. Šito kelio moko mus mūsų dangiškoji Motina Marija.

Mielieji, velykinis laikas, tai džiaugsmo laikas, nes mes tvirtai tikim, kad Jėzus Kristus tikrai prisikėlė. Jis yra gyvas, yra čia ir dabar tarp mūsų, nes yra pasakęs: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“(Mt 18, 20). Amen.