Ką tik girdėta Evangelija pagal Matą yra Kalno pamokslo pradžia. Ši ištrauka seka tuoj pat po palaiminimų. Prieš tai šioje Evangelijoje skaitome apie pirmųjų mokinių pašaukimą. Jėzus vaikščiojo Galilėjos ežero pakrantėje. Jis pamatė Petrą ir jo brolį Andriejų, metančius tinklus į jūrą, nes buvo žvejai. Jėzus jiems pasakė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“(Mt 4, 19). Jie tuojau paliko savo tinklus ir nusekė paskui Jį. Kiek vėliau Jėzus pamatė du brolius – Jokūbą ir Joną. Jie taisė savo tinklus, taip pat ruošėsi žvejoti. Jėzus pašaukė ir juos. Jie viską paliko ir nusekė paskui Jį. Jie matė kaip Jėzus mokė bei gydė įvairiomis ligomis sergančius žmones, ir didelės minios sekė paskui Jį.

Toliau evangelistas Matas rašo: „Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie Jo prisiartino mokiniai“(Mt 5, 1). Tuomet nuskambėjo garsieji palaiminimai nuo kalno. Jie nusako, kokie turi būti tikro krikščionio bruožai. Pasakęs palaiminimus, Jėzus savo mokiniams tarė: „Jūs žemės druska (...). Jūs pasaulio šviesa.“(Mt 5, 13a. 14 a). Tai pasakyta visiems krikščionims, tai galioja ir mums.

Jėzaus laikais svarbiausias druskos vartojimo tikslas buvo konservavimas. Žmonės druska gerai įsūdydavo mėsą ir ją buvo galima laikyti keletą mėnesių. Ir šiais laikais druska apsaugo nuo sugedimo ne tik mėsą, bet ir daugelį kitų produktų. Teologiškai žvelgiant, galima būtų sakyti, kad Adomas nepaklusdamas Dievui į pasaulį atnešė mirtį ir sugedimą. Nuo Adomo, pirmojo nusidėjėlio, visa žmonija paveldėjo nuodėmę ir mirtį.

Vienintelis Jėzus gali apsaugoti nuo mirties. Sakydamas mokiniams: „Jūs žemės druska“, Jėzus tvirtina, kad visa žmonija, pažeista nuodėmės, todėl Jo mokiniai turi pasižymėti tokiomis dorybėmis, kurios yra ypač reikalingos ir naudingos padedant žmonėms pažinti Kristų ir atsigręžti į Dievą. Tie, kurie yra romūs, gailestingi ir teisingi, tyraširdžiai, taikdariai ir persekiojami dėl teisumo – neapsiriboja gerais darbais vien tik savo naudai. Jie kovoja už visuotinį gėrį, nesitenkina mažmožiais. Tikrasis krikščionis yra apsauga žmonėms nuo sugedimo ir mirties.

Apaštalas Jokūbas patvirtina, sakydamas: „Sugrąžindamas nusidėjėlį iš jo klystkelio, išgelbės sielą nuo mirties“ (Jok 5, 20). Taigi krikščionis, kuris evangelizuoja ir atveda nusidėjėlius pas Kristų, yra pats svarbiausias asmuo šiame pasaulyje. Jei manote, jog esate nesvarbūs, kad jūsų maldos bereikšmės, paklausykite, ką liudija vienas jaunuolis.

Jis papasakojo: „Į bažnyčią atėjau su didele neapykanta ir iš nuobodulio. Buvau nusivylęs draugais ir savo šeima. Pasaulis aplink mane atrodė sugedęs ir nieko gero nežadėjo. Aš nemačiau jokio tikslo gyventi. Kartais pagalvodavau, kad geriau būtų, jei nebūčiau gimęs, ir laikas nuo laiko pamąstydavau apie savižudybę. Aš buvau visiškai pasimetęs ir netikėjau Dievu, nors buvau pakrikštytas ir vaikystėje privestas prie Pirmosios Komunijos.“ Kažkas iš tikinčiųjų pastebėjęs paniurusį, viskuo nepatenkintą jaunuolį, pakvietė kartu ateiti į Šv. Rašto grupę, pasiklausyti Šventojo Rašto ir jo komentaro.

„Čia mane sutiko draugiškai, pasijutau kažkam reikalingas“, - pasakojo jaunuolis ir tęsė: „Sekmadieniais kartu su nauju pažįstamu pradėjau lankyti Šv. Mišias. Jo skatinamas, įsijungiau į aktyvią veiklą. Dabar jaučiuosi laimingas, gyvenąs pilnavertį gyvenimą, “ – baigė pasakojimą jaunuolis.

Mielieji, jei nebūtų atsiradęs, kas pastebėtų ir pakviestų jaunuolį bendrystei, tai jis nors ir žinojo apie Dievą, niekada nebūtų pažinęs Jo. Štai kodėl Jėzus savo sekėjams pasakė: „Jūs esate pasaulio druska“! Be tikinčiųjų pagalbos jaunuolis nebūtų išsigelbėjęs. Mielieji, tikiu, kad ne vienas iš jūsų galite paliudyti apie panašų atsivertimą, kurį patyrė dėka jūsų maldų ir dėmesio nuo Dievo nutolęs žmogus.

Kita Jėzaus ištarmė: „Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, pastatyto ant kalno. Ir niekas, uždegęs žiburį, nevožia jo indu, bet stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose“ (Mt 5, 14-15). Jėzaus pašaukimu mokinių bendruomenė tampa ne tik druska, bet ir pasaulio šviesa. Jis nesako: „Jūs turite būti šviesa" arba „Jūs turite šviesą“. Mokiniai jau yra šviesa, nes Kristus juos pašaukė. Jie yra šviesa, kuri matoma žmonėms. Šviesa nėra instrumentas, kuris įduodamas mokiniams į rankas. Šviesa yra patys mokiniai, tame tarpe ir mes, nes esame Kristaus pašauktieji. O kadangi esame šviesa, tai nebegalime slėptis, net jei to ir norėtumėte.

Paskutinė Jėzaus ištarmė, kurią išgirdome šios dienos Evangelijoje yra: „Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje"(Mt 5, 16). Kokia gi yra toji šviesa, kurią žemėje turi įžiebti Jėzaus pasekėjai, mokiniai, kuriems skirti Kalno pamokslo palaiminimai?

Pasak Jėzaus, žmonės turi matyti ne mokinius, o jų gerus darbus. O tai yra tie darbai, kuriuos pats Viešpats Jėzus sukūrė juose, pašaukdamas juos būti pasaulio šviesa. Tie geri darbai nusakyti palaiminimuose. Nė vienas nėra krikščionis tik dėl savo išganymo, nes krikščionybės esmė – gyvenimas dėl kitų. Juk ir druska skirta ne sau, bet kad suteiktų maistui skonį ir išlaikytų jį šviežią, taip pat ir šviesa – nešviečia sau, bet apšviečia aplink esančius daiktus ir kūnus. Abu įvaizdžiai – druska ir šviesa – turi tą pačią tarnystės, kurią atlieka krikščionys kitiems, prasmę.

Mielieji, būkime Kristaus šviesoje, kad aiškiau suprastume Dievo valią savo gyvenime ir ne tik išsivaduotume iš nuodėmių patys, bet padėtume ir kitiems. Tai suteikia begalinį džiaugsmą, pasitikėjimą ir viltį. Amen.