Mieli Marijos radijo klausytojai, brangūs tikintieji, nuoširdžiai sveikinu visus sulaukus Šventų Velykų, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pergalingos šlovės ir triumfo dieną. Jis nugalėjo blogio jėgas, stumiančias žmoniją į amžinąją mirtį, amžinąjį kentėjimą. Tegul iš visų širdžių, iš lūpų į lūpas veržiasi džiaugsmas: „Jėzus prisikėlė!“ „Aleliuja! Aleliuja! Jis tikrai prisikėlė!“

 

Šio laiko situacija man priminė vieno pastoriaus pamokslo pavadinimą: „Yra penktadienis, bet ateis sekmadienis“. Kiekvienas mūsų pamatęs tokį pavadinimą iš karto žinome, apie ką bus kalbama. Tai kontrastas tarp to, kaip atrodė pasaulis Didįjį penktadienį, ir kaip jis atrodė Velykų sekmadienį. Čia nepaminėta viena diena– šeštadienis. Tai diena, kurią mokiniai praleido žemutiniame kambaryje tylomis, užsirakinę, niekur neišeidami. Juos buvo apėmusi baimė, neviltis, nusivylimas, gilus gedulo jausmas. Ir tai nebuvo paprastas gedulas dėl mylimo žmogaus. Čia buvo apraudama viso gyvenimo svajonė, visos viltys, viskas, ko jie tikėjosi pasiekti kartu su Jėzumi, su žmogumi, vardan kurio paliko šeimą, draugus, darbą, atsisveikino su įprastu senuoju gyvenimu.

Tai, ką mokiniai išgyveno tą šeštadienį mažu mastu, mes dabar gyvename visatos mastu. Jau du mėnesius pasaulis gyvena karantino sąlygomis: užsidarė valstybių sienos, nutrūko gyvas ryšys tarp šalių, tarp žmonių. Kai kurie visiškai vieni arba susibūrę mažame šeimos ratelyje, nekantriai su baime laukiame, kada Dievas padarys kažką švento, gero ir gražaus šiame pasaulyje. Su kokiomis mintimis šiandien sutikome Kristaus Prisikėlimo džiaugsmą?

Koronavirusas atkirto mus, krikščionis, nuo savo tikėjimo pagrindo tai yra bendrystės su kitais savo bendruomenėse. Mums labai svarbu patirti bendrystę su kitais broliais ir seserimis ir stiprinti vienas kito tikėjimą. Dabar turime laikytis bendravimo apribojimų ir nebegalime kartu švęsti netgi mums brangios šventės, melstis ir kartu šlovinti Viešpaties pergalę prieš mirtį.

Viską turime daryti visiškai vieni arba mažame šeimos ratelyje, į kurį dėl saugumo negalėjo susirinkti tolimesni artimieji. Žinoma, galime padrąsinti vienas kitą įvairiomis komunikacijos priemonėmis, bet jos niekada neatstos gyvo ryšio žmogaus su žmogumi. Kaip ta grupelė apaštalų tylųjį šeštadienį jautėsi vieniši ir apleisti, taip šiandien daugelis jaučiasi ir mūsų. Mums negera be savo brolių ir seserų. Kita vertus, ar neatrodo, kad didžiulis tempas, kuriuo gyvenome padarė mus nejautrius daugelio iššūkių akivaizdoje. Besaikis troškimas sukurti kuo turtingesnę, kuo patogesnę buitį galų gale atitolino vienus nuo kitų. Nebeliko laiko šeimai, bendruomenei, draugystei, solidarumui. Drįstu sakyti, kad net neturėjome laiko pasidžiaugti vieni kitais, vieni kitų laimėjimais.

Mielos šeimos, nepraraskite galimybės dabar kartu pasidžiaugti artuma, nes tikrasis džiaugsmas, išgyvenamas šeimoje. Tikrasis džiaugsmas kyla iš žmonių tarpusavio darnos, abipusės paramos ir pagalbos. Tačiau šios bendrystės džiaugsmo pagrindas yra Dievo artumas. Dievo buvimas šeimoje moko gailestingumo, pagarbios ir kantrios meilės vienas kitam ir visiems.

Šeima, gyvenanti tikėjimo džiaugsmu, besąlygiškai tą džiaugsmą perteikia kitiems, Per visą Velykų laikotarpį skaitysime ištraukas iš Apaštalų darbų knygos. Tai knyga apie Šventosios Dvasios galią ir jos veikimo vaisius. Iš Evangelijų žinome, kokie bailūs, pasimetę buvo Jėzaus mokiniai tomis dienomis, kai jų Mokytojas buvo suimtas, kankinamas ir prikaltas ant kryžiaus.

Iš Apaštalų darbų sužinome kaip jie pasikeitė, kai ant jų nužengė Šventoji Dvasia. Kiekvienas mūsų per krikštą gauname Šventąją Dvasią. Todėl nuolat prašykime, kad ji dar labiau mums apreikštų Prisikėlimo slėpinį, kad leistų dar labiau pažinti Jėzų ir išgyventi Jo artumą. Jėzus visą laiką trokšta būti su kiekvienu iš mūsų. Jis beldžiasi į kiekvieno mūsų širdį. Ir mūsų valia, ar išgirsime, atsiliepsime į šį beldimą. Todėl šiandien, šią nuostabią Velykų dieną pajuskime kiekvienas savo širdyje susitikimo su Jėzumi džiaugsmą, juk Jis ir dėl manęs prisikėlė.

Melskime: „Viešpatie, Tu esi mano džiaugsmas ir viltis! Pasilik manyje, būk visą laiką mano Viešpačiui, mano Išganytoju, mano vieninteliu Dievu! Amen.