Mieli tikintieji, kiekvienais metais Visų Šventųjų dieną Šv. Mišių skaitinių liturgija mums primena Viešpaties Jėzaus Kristaus Palaiminimus, kurie nuskambėjo nuo kalno. Kaip Mozė nuo Sinajaus kalno paskelbė dešimt Dievo Įsakymų, taip Jėzus paskelbė devynis palaiminimus, užkopęs ant kalno. Jėzus neprimetė naujų įsakymų, o pasiūlė juos kaip kelią į tikrąją laimę, nurodydamas, kaip gyventi, kad jau šioje žemėje gyventų tarsi Danguje. Jėzus nereikalauja antžmogiškų veiksmų, galingų projektų, o tik pasiūlo sekti Jo pėdomis kiekvieną gyvenimo dieną.

Palaiminimai, tai tarsi devyni laipteliai į Amžinojo gyvenimo džiaugsmą Jėzaus Kristaus artumoje. Jėzus nužengė iš dangaus, tapo žmogumi, kad išmokytų meilės, gailestingumo, teisingumo, broliškumo, ramybės ir gyvenimo džiaugsmo. Šito Jis prašo ir iš savo sekėjų. Dar daugiau, Jis kviečia: „Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“(Mt 5, 48). Jėzus savo sekėjams nepažada lengvo ir paprasto gyvenimo: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mt 10,24), - sako Jėzus ir įspėja: „Sergėkitės žmonių, nes jie įskųs jus teismams ir plaks savo sinagogose (...) Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“ (Mt 10,17.22).  

Bažnyčia žino ir pagerbia daugybę atsišaukusiųjų į Jėzaus kvietimą, tai visi mums žinomi ir nežinomi kankiniai, kanonizuoti ir nekanonizuoti šventieji. Šv. Jonas pasakoja regėjęs „milžinišką minią“, susirinkusią priešais Dievo sostą ir garbinančią jį (Apr 7,9). Laiške žydams apaštalas Paulius rašo, kad ši minia supa mus kaip didžiulis „liudytojų debesis“(Žyd 12, 1).

Šventųjų gyvenime tobulai atsispindėjo palaiminimų dvasia. Jie buvo palaiminti, nes turėjo vargdienio dvasią, jie nebuvo prisirišę prie žemiškų turtų bei jos gėrybių; jie nuolankiai, kantriai priėmė visus sunkumus, visus nemalonumus, kuriuos jiems skyrė Dievo apvaizda: Jie sugebėjo atleisti žmonėms visas neteisybes, skriaudas. Ne vienas šventasis nuolankiai priimdamas kankinystę, mirė prašydamas Dievo atleidimo jo kankintojams. Savo žemiškajame gyvenime šventieji siekė teisybės, sielvartavo dėl blogio, užjautė nelaiminguosius, nuoširdžiai jiems teikė pagalbą. Tyromis širdimis jie sugebėjo priimti Dievo žodį ir jį vykdyti. Nepaisant persekiojimų, šmeižtų jie buvo ištikimi Jėzaus mokslui ir drąsiai jį skelbė. Kai kurie mano, kad šventumas yra būdingas tik ypatingiems asmenims, rinktiniams Dievo pašauktiesiems.

Be abejo gyventi šventėjant yra nepaprastai sunku, ypač šiame sumaterialėjusiame pasaulyje. Tai iš tiesų didžiulė Dievo malonė. Tačiau tapti šventu, siekti šventumo yra kiekvieno krikščionio pareiga. Nors ir labai šventus bei tobulus įsivaizduojame šventuosius, jie tikrai nebuvo kuo nors kitokie nei mes. Antrajame skaitinyje apaštalas Jonas mus drąsina: „Mylimieji! Žiūrėkite, kokia meile apdovanoja mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esam! (1 Jn 3,1).

Šią dovaną gavome per Jėzų Kristų, per Jo kryžių. Per krikštą kiekvienas gauname Šventąją Dvasią, kuri savo galia leidžia arčiau pažinti Jėzų, sekti Juo ir vis labiau panašėti į Jį. Šventieji tokiais tapo atsišaukdami į Jėzaus raginimą tobulėti, skaistinant sielą vis giliau pažinti Jį ir gyventi vadovaujantis Jo nurodymais. Jie ir mus kviečia įtikėti Jėzumi, pasitikėti Šventosios Dvasios galia, kuri padeda ištverti visas šio žemiškojo gyvenimo negandas, stumiančias į neviltį ir atitolinančius nuo Dievo, trukdančias ištikimai tarnauti Jam. Nepamirškime, kad visi šventieji buvo maldos žmonės.

Šventasis apaštalas Paulius kolosiečius ragino: „Būkite atsidėję maldai, budėkite su ja dėkodami“ ( Kol 4,2), o tesalonikiečiams rašė: „Be paliovos melskitės!“ (1 Tes5,17), arba efeziečius kvietė: „Kiekvienu metu melskitės Dievo dvasioje“ (Ef6,18). Taip ir mes, mielieji, būkime maldos žmonės, siekdami vienybės Kristuje Jėzuje, kuris sėdi Dievo Tėvo dešinėje ir užtaria mus.

Baigdamas norėčiau pasinaudoti popiežiaus Pranciškaus vienoje katechezėje pasakytų pasiūlymu. Nežinau, ar prisimenate, kaip prieš keletą metų Šventasis Tėvas kvietė įsigyti kišeninį Šventąjį Raštą, kurį visą laiką turėti su savimi. Taigi, katechezėje popiežius pakvietė: „Pasiimkite Evangeliją, kurią nešiojatės su savimi (...).Mato penktame skyriuje rasite Palaiminimus. Šiandien, rytoj namie perskaitykite juos. Perskaitykite, kad nepamirštumėte jų, nes tai yra Jėzaus mums duotas Įstatymas“(Pop. Pranciškus, 2014 08 06). Amen