Mieli broliai ir seserys, keletą sekmadienių Šv. Mišių liturgijoje skaitėme Evangeliją pagal Morkų. Pereitą sekmadienį baigėme tuo, kad po misijų sugrįžusius mokinius, Jėzus pakvietė į nuošalią vietą pailsėti. Tačiau žmonės atskubėjo iš paskos. Jėzui „pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos mokyti daugelio dalykų“(Mk 6, 34). Toliau sekė duonos padauginimo scena.

Apie ją išgirdome šiandien, bet iš Evangelijos pagal Joną. Stebuklingas duonos padauginimas aprašomas visose keturiose Evangelijose. Tačiau sinoptinėse Evangelijose Jėzus pirma moko, gydo ligonius ir mokinių paragintas, duoda maisto žmonėms atėjus vakarui. Šiandien išgirdome, jog žmonėms susirinkus, dar vakaro nesulaukęs, iniciatyvos imasi pats Jėzus. Iš Evangelijos aprašymo aišku, kad buvo pavasaris, nes: „Artėjo žydų šventės - Velykos“ (Jn 6,4).

Tai pats nuostabiausias laikas Izraelyje. Pievas dengia vešli žolė, oras pripildytas paukščių čiulbėjimo, nuostabiausių žiedų kvapų. Tokiu laiku saulės spinduliai maloniai šildo ir glosto pavargusius žmonių veidus. Ir štai Jėzus atvyksta „anapus Galilėjos ežero. Jį lydėjo didelė minia (...) Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo su mokiniais (...) pakėlęs akis ir pamatęs kokia daugybė pas jį atėjusi“ (Jn 6,1-3,5), - Jėzus jau žinojo, ką darysiąs. Tačiau pirma nusprendžia išbandyti Pilypą, kuris, kaip ir apaštalas Tomas, nebuvo linkęs greit įtikėti, turėjo viską pamatyti ir išbandyti pats. Taigi, Jėzus kreipėsi į jį: „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“ Šis atsakė: „Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalėlį“ (Jn 6,7 ).

Ir čia įsijungia Andriejus, kuris matyt anksčiau buvo susirūpinęs šiuo klausimu: „Čia yra berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei! (Jn 6,9). Po šios diskusijos Jėzus taria: „Sodinkite žmones! Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų“ (Jn 6,10-11). O kur dar moterys ir vaikai ?! Kokie įdomūs, rodos nepalyginami skaičiai! Iš vienos pusės penki tūkstančiai išvargusių, išalkusių vyrų, o iš kitos – penki duonos kepaliukai ir dvi žuvys - yra visiškas menkniekis, palyginus su poreikiu. Juk tokį kiekį išdalijus – visi liktų alkani, rezultatas būtų nulinis. Tačiau evangelistas Jonas parodo kitą kelią. Penki duonos kepaliukai ir dvi žuvys ne iš karto duodami žmonėms, bet Jėzui, ir po to dalijama žmonėms. Tokiu būdu tikslas pasiekiamas: penkiais duonos kepaliukais ir dviem žuvimis pamaitinama minia ir net lieka dvylika pintinių duonos gabaliukų. Tai įsidėmėtina pamoka. Mes nesugebame patenkinti alkstančio žmogaus širdies poreikių, nes tai, ką turime lyginant su poreikiais, yra labai nedaug. Bet jei šį truputį atiduodame Viešpačiui ir po to Jis išdalija stokojantiems, tai šis truputis tampa pakankamu ir dar lieka. Tik Jėzus mažumą gali paversti diduma ir pasotinti visus trokštančius dvasinio peno.

Popiežius Pranciškus komentuodamas šią Evangelijos vietą, atkreipė dėmesį į dar vieną frazę: žmonėms pasisotinus, Jėzus pasako mokiniams, kad surinktų likusius kąsnelius, kad niekas nepražūtų. „Surinkite likusius kąsnelius, kad niekas nepražūtų“, - pakartojo popiežius. Šventasis Tėvas labai karštai paragino prisiminti visus alkstančius ir tai, kiek išmetama nuo stalo atliekamo maisto. Jis klausė: „Ką darome po pietų, po vakarienės? Ką darome su likusiu maistu? Jį išmetame?“ Jis kvietė to nedaryti. Pasak jo, taip darantieji iš įpročio galėtų paklausti savo senelių ar prosenelių, gyvenusių pokario metu, ką jie darydavo su maisto likučiais? „Niekuomet neišmeskime likusio maisto: likučius sušildykime kitą dieną arba pasidalinkime su kitais, su vargstančiais“, - kvietė popiežius Pranciškus.

Mąstymą baigsiu Šventojo Tėvo žodžiais: „Dievas visuomet užtikrina savo meilę žmonijai, alkstančiai duonos, laisvės, teisingumo ir taikos, o ypatingai jo dieviškosios malonės. Jėzus taip pat šiandien toliau malšina alkį, jo dalyvavimas gyvas ir paguodžiantis ir jis tai daro per mus. Todėl Evangelija šiandien kviečia būti pasiruošusiais ir veikliais, kaip tas berniukas, kuris prisiminęs, kad turi penkis kepaliukus, viską atiduoda Jėzui. Amen.