Mielieji, kiekvieną kartą, kai tenka aukoti šv. Mišias paskutiniojo skambučio proga, mane apima savotiškas jaudulys.
Visuomet prisimenu tas nerimo akimirkas, baimę, kuri buvo apėmusi nuskambėjus paskutiniam skambučiui. Baimė dėl egzaminų – ar pasiseks išlaikyti taip, kaip norėčiau? Baimė dėl tolimesniojo pasirinkimo – ar pajėgsiu, ar sugebėsiu, ar bus lemta įgyvendinti svajonę, lydėjusią nuo vaikystės dienų?

Manau ir jūs turite svajonių, todėl šiandien su nerimu laukiate egzaminų, kurie didele dalimi lems jūsų vilčių išsipildymus.
Mielieji, gyvenime mažai kas priklauso nuo žmogaus. Dažniausiai netikėtus posūkius gyvenime priskiriame atsitiktinumams. Bet taip nėra. Svajonei lemta išsipildyti, jei tokia yra Dievo valia.

Šiandien Evangelijoje girdėjote Jėzaus žodžius: „Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų“(Jn 16, 16). Dievo valia mes atsirandame šioje žemėje, mokomės, kuriame, statome, mylime ir džiaugiamės. Dievas kiekvieną apdovanojo talentais, kiekvienam paskyrė tam tikrą misiją žemėje. Tik bendrystėje su Juo žmogus gali atpažinti Dievo planą, skirtą būtent jam. Tik vykdydamas tą planą, kurį padiktuoja sąžinė, vidinis balsas, žmogus gali gyventi pilnavertį, džiaugsmingą gyvenimą.

Bruno Ferrero parašė daug gražių, pamokančių istorijų. Šiandien, manau, tinka istorija apie dvi sėklas.
Derlingoje rudens žemėje gulėjo greta dvi sėklos.
 - Noriu augti. – tarė pirmoji sėkla. – Įleisti šaknis į žemės gilumą ir išželdinti daigą.
Ir ši pradėjo augti.
 - Koks baisus likimas – sumurmėjo antroji sėkla. – Aš bijau. Jei leisiu šaknis gilyn į žemę, nežinia, ką ten tamsoje rasiu. Jei stiebsiuosi aukštyn, kieti grumstai gali sužaloti mane. O jei išskleisiu pumpurus, juos gali sudoroti sraigė. Ne, verčiau palauksiu, kol bus pakankamai saugu.
Ir pradėjo laukti. Ieškodama lesalo pavasario žemėje kapstėsi višta. Pamatė belaukiančią sėklą ir sulesė.
Koks būtų šios istorijos moralas?

Rizikuoti yra normalu. Tačiau niekada nereikia pamiršti, jog kartais pavyksta, o kartais – ne. (pgl. Br. Ferrero. „Dvi sėklos“)
Taigi, mielieji, visų pirma linkiu sėkmingai išlaikyti pirmuosius brandos egzaminus, o po to gerai įsiklausyti į savo vidinį balsą, būtent per jį kalba Dievas, ir rinktis pirmiausia tai, ką jis padiktuoja.

Visi kartu bendroje maldoje melskimės, prašydami sėkmės, jei tektų rizikuoti, o jei kartais nepavyktų, kad neprarastumėte vilties.
Tegul Dievo malonė ir Jo gailestingumas neapleidžia jūsų nei egzaminuose, nei tolimesniuose moksluose, nei būsimajame savarankiškame gyvenime. Amen.