Mieli tikintieji ir tautinio ansamblio „Nemunas“ dalyviai, švenčiantys gražų 60-ąjį įkūrimo jubiliejų. Šiandien Bažnyčia mini Kristų Karalių, Visatos Valdovą, nužengusį iš dangaus atnešti šlovę visai žmonijai.

Atėjęs į žemę, Kristus Karalius atnešė Dievo meilę, įkūrė savo tiesos ir šviesos, šventumo ir malonės karalystę kiekvienoje Jį mylinčioje širdyje. Jis pakvietė ir mus visus mylėti Dievą „visa širdimi, visa siela ir visu protu“,(Mt 22,37) o „savo artimą kaip save patį“ (Mt 22,39).

Mylėti – tai dalyvauti kito gyvenime, aukotis vardan jo, kurti bendrąjį gėrį ir grožį. Kad žmogus įstengtų tai daryti, Dievas jį apdovanojo įvairiais talentais. Apaštalas Paulius laiške romiečiams rašo, kad kiekvienas žmogus turi gyventi pagal tai, kokią dovaną yra gavęs: „Kas turi pranašystės dovaną, tegul ja naudojasi laikydamasis tikėjimo; kas dovaną tarnauti – tetarnauja, kas mokyti – tegul moko“ (Rom 12,6-7 ) ir t.t.

Mieli nemuniečiai, Jūs esate gavę dovaną per dainą, šokį, muziką džiuginti žmones, gaivinti jų sielas. Jūs pamiršdami laisvalaikį daug repetuojate, keliaujate, kad ne tik Lietuvoje, bet daugelyje Europos šalių, net Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje, Kanadoje per dainą, muziką ir judesį pasibelstumėte į žmogaus širdį, įžiebtumėte joje grožio bei gėrio pajautimą. Kaip kūno gyvybei palaikyti reikia materialiojo maisto, taip žmogaus dvasiniam gyvenimui reikia geros literatūros, gerų tapybos kūrinių, geros muzikos.

Meno kūriniai veikia žmogaus sielą, ypač ji reaguoja į muzikos garsus, kurie labiausiai atspindi nematomą dvasinį pasaulį, slypintį kiekvieno žmogaus širdyje. Muzika labiausiai mus priartina prie Dieviškojo grožio, pakilėja savo širdį link dangaus.
Muzika didelė palaima po kasdieninių darbų, ji dvasiškai atgaivina, nuramina, padeda pamiršti save ir aplinką, padeda išgyventi džiaugsmą.

Šiandieninis žmogus daugiausia rūpinasi materialiuoju gerbūviu. Reikia pripažinti, kad tokių, kurie rūpinasi dvasinėmis vertybėmis yra nedaug. Todėl ypač brangintini ir verti pagarbos žmonės, kurie savo veikla turtina sielą. Kas, jei ne menas, ypač muzika gali prasiskverbti į žmogaus sielos gelmes, pažadinti ten slypintį prigimtinį gėrį. Po kiekvieno koncerto, klausytojai išeina pakylėti, jie grįžta namo šokio ritme, pripildyti dainų žodžių, muzikos garsų, jie tampa geresniais, jų siela dainuoja, džiūgauja ir šiuo džiaugsmu dalijasi su kitais.

Mieli ansambliečiai, šiandien susirinkome pasimelsti už Jus, jūsų sėkmę, padėkoti Dievui už Jo dovaną, suteiktą jums daina, šokiu ir muzika džiuginti žmonių širdis. Semkitės stiprybės, išminties ir dvasingumo iš mūsų tautos praeities, iš Šventojo Rašto, kuris prabyla į mus pamokančiu Dievo žodžiu.

Taip pat pasimelskime ir už mirusiuosius, kurie buvo jūsų pirmtakai. Prašykime Dievo gailestingumo, kad jiems būtų dovanoti visi žemiškieji netobulumai ir jų sielos džiaugsmingai įžengtų į Jo šviesos ir meilės karalystę.

Šiandien dėkingumo Dievui, Jo Sūnui, Kristui Karaliui šventė, todėl su džiaugsmu tarkime: „Koks esi nuostabiai didis, Pasaulio Valdove, mylintis ir globojantis visus, pasiaukojančiai tarnaujančius gėriui, žmogaus sielos taurinimui!”.

          O baigti noriu Kęstučio Genio posmu:
           Viešpatie! Palaimink mus,
           Su daina išėjusius.
           Kad su ja sparnuotąja,
            Mūsų numylėtąja, 
            Mes visi dainuotume
            Laisvės dainą – Lietuvą .Amen.
                            (K. Genys. Dainuojančiai Lietuvai) . Amen.