Mieli broliai ir seserys Kristuje šiandien dar kartą kviečiu pasimelsti už uolų ir ištikimą Dievo tarną kanauninką Juozą Gražulį.

Kai birželio 14-osios rytą atėjo netikėta skaudi žinia:
-Šį žemiškąjį pasaulį staiga paliko vos 54-ąjį gimtadienį atšventęs kunigas kan. Juozas, - sunku buvo tuo patikėti. Ir tuomet, staigios mirties akivaizdoje, Jėzaus pasakyti žodžiai: „Budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats!” (Mt 24,42) įgauna naują realią prasmę, tartum aštrus kalavijas persmelkia širdį, mintis bei protą, priverčia susimąstyti, koks trapus šis žemiškas žmogaus gyvenimas ir kaip mažai jis priklauso nuo žmogaus valios bei norų.

Dar sekmadienį, birželio 13-ąją, 8 val. kun. Juozas aukojo šv. Mišių auką mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Po jų šiltai atsisveikino su ten buvusiais kunigais, klierikais, nes tą pačią dieną išvyko atostogauti.

Vos vienerius metus kun. Juozas talkino Kristaus Prisikėlimo parapijos kunigams aukodamas šv. Mišias, bendraudamas su pagyvenusių žmonių sambūrio „Senjorais“, Žaliakalnio vaikų dienos centro vaikais, parapijos Sumos choru, jaunimu besiruošiančiu sakramentams, KMU klinikose kartą savaitėje lankydamas ligonius, drąsindamas ir stiprindamas juos Dievo žodžiu.

Per tuos metus mes, kunigai, patyrėm begalinį jo nuoširdumą , uolią tarnystę Viešpačiui, o tikintieji spėjo pamilti už pamokančias, prasmingas homilijas, padėjusias giliau suvokti Dievo žodį, tikėjimo tiesas.
Kunigas Juozas gimė ir augo gražiame Makūnų kaime, giliai tikinčioje šeimoje. Iš viso šeimoje augo 15 vaikų, trys iš jų Viešpats pašaukė tarnystei savo vynuogyne.

Iš dzūkiško kaimo laukų, iš motinos švelnios meilės, rūpestingų tėvo rankų augo ir brendo vaikų vertybių pasaulis: meilė gimtajam kraštui, pagarba ir dėmesys žmogui, sąžiningas, uolus tarnavimas kitiems negailint savęs.
Kun. Juozas niekada neatstūmė, nenusigręžė, nepasmerkė jokio žmogaus. Su jam vienam būdinga šilta, tėviška šypsena pasitikdavo kiekvieną, ramiai išklausydavo ir visada atrasdavo paguodžiantį, nuraminantį žodį.

Labai skaudu, kai išeina šviesus, dvasiškai turtingas žmogus, dar pačiame jėgų žydėjime, ypač kunigas, kuris dar daug galėjo nuveikti žmonių sielų išganymui. Tačiau mes, tikintieji, gyvename viltimi. Mes tikim Kristaus duotu pažadu: ‚Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, - nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvenas ir tiki mane, neragaus mirties, per amžius“ (Jn 11,25-126).

 Ir mes tikime, kad nuo šiol iš amžinybės žvelgs į mus geros, šiltos kunigo Juozo akys, linkėdamos:
-Visiems, visiems jums linkiu gražios, prasmingos ir turiningos dienos...

Nuoširdžia malda dėkokime Dievui, kad mūsų tarpe buvo šis kuklus, kilnus, ištikimas Viešpaties vynuogyno tarnas.
Prašykime Viešpaties Jėzaus Kristaus ir Jo Motinos Marijos jų globos kunigui Juozui Dievo karalystėje. Amen.